Kada širdies permušimai gali būti itin pavojingi?
Kartais pacientui skundžiantis permušimais, tyrimai atskleidžia esant prieširdžių virpėjimą – vieną dažniausių ritmo sutrikimų. Kodėl svarbu jį nustatyti? Negydomas prieširdžių virpėjimas smarkiai padidina insulto riziką. Jei žmogus yra vyresnio amžiaus, turi antsvorį ar padidėjusį kraujospūdį, ši rizika dar labiau išauga. Įvertinus riziką patirti insultą dažniausiai skiriami antikoguliantai (kraujo skystinantys vaistai), kurie neleidžia susidaryti kraujo krešuliams.
Pasak dr. A. Maksvyčio, nemažai žmonių įsivaizduoja, kad kraują skystina aspirinas, tačiau šis vaistas neturi reikiamo poveikio. „Tik specialūs antikoaguliantai, kurie šiandien yra kompensuojami, gali efektyviai sumažinti insulto riziką. Jei prieširdžių virpėjimas negydomas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas ir vos per kelis mėnesius aktyvus žmogus gali tapti visišku ligoniu“, – įspėja gydytojas.
Kaip gydomi širdies permušimai?
Jeigu širdies permušimus sukelia išoriniai veiksniai (mityba, stresas, pervargimas), gydymo dažniausiai nereikia – pakanka koreguoti gyvenimo būdą ir daugeliu atvejų jie išnyksta savaime. Po didelio fizinio krūvio ar intensyvaus sporto organizmui gali prireikti kalio ir magnio papildų, padedančių normalizuoti širdies veiklą.
Jeigu nustatoma konkreti priežastis, sukėlusi širdies permušimus – pavyzdžiui, mažakraujystė ar skydliaukės sutrikimai – būtina skirti atitinkamą gydymą. Pašalinus pagrindinę problemą, permušimai dažniausiai išnyksta.
Gydytojas kardiologas prisimena, kad širdies permušimais besiskundžiančių pacientų buvo ypač padaugėję „Covid-19“ pandemijos metu. Pasak jo, šis faktas patvirtina, kad virusinės infekcijos gali turėti ilgalaikį poveikį širdies veiklai – net ir visiškai pasveikus, permušimai gali išlikti. Tokiu atveju svarbu neignoruoti simptomų ir kreiptis į gydytoją kardiologą, o ne bandyti problemą spręsti savarankiškai.
Diagnozavus dažniausiai pasitaikantį širdies ritmo sutrikimą – prieširdžių virpėjimą – gali prireikti jo atstatymo. „Nors ritmo atstatymas dažniausiai atliekamas ligoninėje, nereikėtų manyti, kad žmogus iš karto bus hospitalizuojamas – kiekvienu atveju tinkamiausias gydymo būdas aptariamas su pacientu“, – aiškina pašnekovas.
Esant tam tikriems ritmo sutrikimams, gali prireikti intervencinio gydymo. Kai širdyje nustatomi vadinamieji „aktyvūs taškai“, atsakingi už ritmo sutrikimus, gali būti atliekama perkateterinė abliacija – procedūra, kurios metu specialia įranga per kateterį pasiekiami ir sunaikinami permušimus sukeliantys židiniai. Tokias intervencijas atlieka gydytojai elektrofiziologai – širdies ritmo sutrikimų specialistai.
Jeigu širdies permušimai pasireiškia pacientams, turintiems širdies kraujagyslių ligų ar anksčiau sirgusiems miokardo infarktu, gali būti skiriami specialūs medikamentai, padedantys stabilizuoti širdies veiklą ir sumažinti permušimų dažnį.
Ką patartumėte žmonėms, kurie jaučia širdies permušimus, bet neskuba kreiptis į gydytoją?
Svarbu žinoti, kad tiksliai nustatyti širdies permušimų priežastį ir paskirti efektyvų gydymą arba nukreipti tinkama linkme gali tik gydytojas kardiologas, atlikęs reikiamus tyrimus.
„Pavyzdžiui, žmogus kreipiasi dėl širdies permušimų, tačiau neatsižvelgia į tai, kad jau kurį laiką jo kraujospūdis yra padidėjęs ir nėra gydomas. Pradėjus reguliuoti kraujospūdį ir pasiekus gerus rezultatus, permušimai gali žymiai sumažėti ar net visai išnykti. Panaši situacija gali būti ir su skydliaukės ligomis – pacientas nepastebi ar ignoruoja tam tikrus simptomus, tačiau pajutęs širdies permušimus kreipiasi į gydytoją. Atlikus tyrimus, nustačius skydliaukės veiklos sutrikimą ir pradėjus gydymą, pagerėja ir širdies ritmas, ir bendra savijauta“, – aiškina specialistas.
„Taigi, jeigu permušimai juntami dienos bėgyje ar kartojasi keletą dienų svarbu šio simptomo neignoruoti, ypač jis pasireiškia kartu su kitais negalavimais. Žmogus dažnai nesusieja atskirų simptomų tarpusavyje, tačiau gydytojas, atlikęs būtinus tyrimus, gali nustatyti tikrąją problemos priežastį ir padėti ją pašalinti“, – baigdamas pokalbį pataria gydytojas kardiologas dr. A. Maksvytis.
—
