Lietuva išgyvena neramų rudenį. Žiema bus sunki. Brangsta pagrindiniai dalykai – elektra, dujos, šildymas. Ir tai ne vien tik Lietuvos problema. Beje, atskiruose Europos regionuose šis brangimas nebus toks pat. Vyriausybė supranta, kad pakėlus kainas tiek, kiek reikia, žmonės nebepajėgs mokėti, todėl randama saliamoniška išeitis – brangimą išdėstyti penkeriems metams į priekį arba, paprasčiau sakant, praskolinti mūsų penkerius metus. Aišku, kad tai laikini dalykai ir viskas anksčiau ar vėliau grįš į savo vėžes, bet mes jau būsim pasmerkti penkeriems metams į priekį. Energetinių išteklių kainų kilimas laikinas reiškinys. Į jį skirtingose šalyse reaguojama skirtingai. Pietų Europos šalys tiesiogiai subsidijavo gyventojus, mažino PVM tarifą (laikinai), siuntė čekius, kad žmonės galėtų padengti dalį komunalinių mokesčių. Mūsų valdžia elgiasi kitaip – stumia tautą į dar didesnį skurdą. Jei pasiseks, išlipsim, bet tik po 5–10 metų. Dėl prasto derliaus ir kylančių žaliavų kainų brangs prekės ir paslaugos. Nemenką įtaką kainų augimui turės ir nepagrįstas atlyginimų didėjimas. Valdžia, norėdama kiek apraminti žmones, nuo ateinančių metų kelia minimalų atlyginimą. Žinant, kad karantino išvengti turbūt nepavyks, sulauksime smulkių ir vidutinių įmonių bankrotų. Be to, žmonės pradės mažinti vartojimą.
Pietų Europos šalys tiesiogiai subsidijavo gyventojus, mažino PVM tarifą (laikinai), siuntė čekius, kad žmonės galėtų padengti dalį komunalinių mokesčių. Mūsų valdžia elgiasi kitaip – stumia tautą į dar didesnį skurdą. Jei pasiseks, išlipsim, bet tik po 5–10 metų. Dėl prasto derliaus ir kylančių žaliavų kainų brangs prekės ir paslaugos. Nemenką įtaką kainų augimui turės ir nepagrįstas atlyginimų didėjimas.
Tęsinį skaitykite 2021 10 06 „Utenyje“
