Putinas ruošiasi dar vienam Rusijos prezidento rinkimų farsui ir jam reikalinga bet kokia pergalė Ukrainoje. Šitos pergalės kaina maždaug tūkstantis rusų kareivių, kasdien žūstančių Ukrainoje. Taigi jei Putinas dar vienai kadencijai sės į Rusijos prezidento sostą, tai jis į jį ne įžengs, o atbris per rusų kareivių kraują.
Putinui turbūt bus nesmagu sužinoti spalio pabaigoje „Russian Field“ atliktos apklausos rezultatus. Pirmą kartą derybų su Ukraina šalininkų Rusijoje yra daugiau negu tų, kurie nori, kad karas būtų tęsiamas. 48 proc. apklaustų rusų pasisako už perėjimą prie taikos derybų, 39 proc. nori, kad karas būtų tęsiamas.
Ukrainoje ne viskas taip blogai kaip stengiasi parodyti Rusijos propaganda. Atrodo, kad dar vis užtenka ir ginklų, ir amunicijos. Ukrainos kariai keliasi per Dnieprą ir grasina atkirsti sausumos kelią į Krymą.
JAV sumažino karinę paramą Ukrainai, bet diplomatinėmis pastangomis padeda ne ką mažiau. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmąkart per šešerius metus atvyko į JAV, kad susitiktų su JAV prezidentu Joe Bidenu. Kinijos ir JAV prezidentai susitarė atnaujinti aukšto lygio karinių pajėgų bendravimą. Kiek „šiltės“ Kinijos santykiai su JAV, tiek jie „šaltės“ su Rusija. Yra ir daugiau gerų naujienų: pirmą kartą istorijoje Rusija pašalinta iš UNESCO vykdomosios valdybos. Rusijos įtaka pasaulyje vis labiau silpnėja. Nepaisant Rusijos pasitraukimo iš sutarties dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą Ukrainai pavyko išvengti Rusijos jūrų blokados ir palaikyti laivybos koridorių per Juodąją jūrą. Nuo liepos mėnesio šiuo maršrutu praplaukė maždaug 100 laivų su grūdais. Dabar Ukraina kartu su Didžiąja Britanija netgi sumažino draudimo įmokas laivams, įplaukiantiems į Ukrainos Juodosios jūros uostus. Slovakijoje parlamento rinkimus laimėjus prorusiškai partijai, o jos lyderiui tapus ministru pirmininku, parama Ukrainai nenutrūko. Šią savaitę Slovakijos užsienio reikalų ministras pranešė apie planus finansuoti dviejų išminavimo mašinų gamybą Ukrainai. Atsiranda naujų ir netikėtų Ukrainos rėmėjų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos gaus 60 kovos mašinų „Cheetah“ (analogiškų Vokietijos „Gepard“ priešlėktuviniams ginklams), kuriuos Jordanija už 21 mln. eurų 2013 metais įsigijo iš Nyderlandų. Svarbiausia, kad Ukrainai trūksta sviedinių, o Jordanija jų turi 350 tūkstančių vienetų. Anksčiau Jordanija glaudžiai bendradarbiavo su Rusija. Po truputėlį reikalai keičiasi ir Vokietijoje – ji ir toliau lieka trečiąja po JAV ir Europos sąjungos Ukrainos rėmėja. Ateinančiais metais vokiečių parama Ukrainai turi didėti. Nepamirškime dar ir Jungtinės Karalystės, ir Skandinavijos šalių.
Tikras yra ir Ukrainos pasiryžimas išvyti okupantus iš visos Ukrainos teritorijos. Kitaip jokių derybų nebus. Esu įsitikinęs, kad Ukraina nugalės. Ir karo nusikaltėliai sulauks atpildo. O atsakomybė Rusijai teks ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir Izraelyje. Konfliktas čia įsiplieskė ne be Rusijos ir Irano pastangų. Kas toliau? Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sako: „Stebėkite Balkanus. Patikėkite manimi, gauname informacijos. Rusija turi ilgalaikį planą. Kitas dėmesio atitraukimo manevras bus įvykdytas Balkanuose. Jeigu partneriai dabar nieko nedarys, kils dar vienas konfliktas, bet nieko naujo nepasakiau. Balkanų šalys seniai nesutaria tarpusavyje, todėl Rusija pasistengs, kad viena Balkanų valstybė pradėtų kariauti su kita“. Yra viena vienintelė išvada: kol Rusija gerai negaus į dantis, tol taikos pasaulyje nebus.
