Vytautas Kazela
Pandemija ir įvykiai Baltarusijoje užgožė vis labiau artėjančius Seimo rinkimus. Liko nepilnas mėnuo iki tos dienos, kai pilietiški Lietuvos žmonės eis atlikti savo pareigos. Šie rinkimai bus kitokie. Valdantieji valstiečiai jau prieš mėnesį pareiškė, kad vengs kontaktinės rinkimų agitacijos, nes nenori rizikuoti žmonių sveikata. Ir tai pandemijos atveju, manau, yra teisinga. Tik šią nuostatą reikėjo įtvirtinti Rinkimų įstatyme. Tada būtų pasibaigęs nuošalių kaimo trobelių durų rankenų klebenimo laikas. Miestuose žmonės agitatorių jau ir taip neįsileidžia pro duris. Skambink neskambinęs – vyresni žmonės durų vakare neatidarys.
Tik šią nuostatą reikėjo įtvirtinti Rinkimų įstatyme. Tada būtų pasibaigęs nuošalių kaimo trobelių durų rankenų klebenimo laikas. Miestuose žmonės agitatorių jau ir taip neįsileidžia pro duris. Skambink neskambinęs – vyresni žmonės durų vakare neatidarys.
Ir apskritai, manau, yra tik nedidelė dalis neapsisprendusių. Vienintelį dalyką, ką gali agitatoriai, tai pasėti abejonę. Arba dar didesnį netikėjimą. Būtų protinga, kad kovojantys dėl vietos Seime propaguotų savo tiesas, politines nuostatas, bet nešmeižtų konkurentų. Deja, taip retai būna. Konkurentų šmeižtui labiausiai ir tinka kontaktinė rinkimų agitacija. Pasakei žmogui kažką, ir niekas tavęs į teismą nepatrauks, nes įrodymai išsisklaidė vėjyje. Visi jie tokie patys – sako žmonės. Na, gal ir ne visai. Turėdami laiko, pasidomėkite bent jau vienmandatininkais. Ar to žmogaus, už kurį ruošiatės balsuoti, gyvenime nelydėjo skandalai? Jei buvo jų praeityje, bus ir ateityje. Derėtų išsiaiškinti, kokie jo darbiniai įgūdžiai, patirtis. Aš vis dėlto sveikinčiau Seimo narių kadencijų ribojimą – ne daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės. Po praleistos kadencijos vėl būtų galima kandidatuoti. Taip nutrūktų kai kurie ryšiai. Dabar gi Seime sėdinčių po dvidešimt ir daugiau metų visas tuntas. Sėdi, ir jų beveik nesimato. Sako, kuria įstatymus. Įdomu – kokius? Ir kiek jų priimta? Seime mažai charizmatiškų ir tikrų asmenybių. Jei bandytume nupiešti standartinio Seimo nario portretą, vargu ar pavyktų. Man atrodo, išeitų kažkoks debesėlis… Labai svarbi ir kandidato finansinė padėtis. Yra paskaičiuota, kad į Seimą šiemet kandidatuoja 22 milijonieriai. Tai savaime yra ir gerai, ir blogai. Jei žmogus buvo geras verslininkas, jis supranta daugelį dalykų, kurių nesupranta teoretikai. Jį sunkiau nupirkti, jis gali nepaklusti net partijos vadovui. Kita vertus, šie žmonės dažnai turi asmeninių interesų. Svarbiausia, kaip buvo uždirbti pinigai? Man visada kelia įtarimą tie politikai, kurie po kelias kadencijas trinasi Seime, niekada nebuvo versle, ir staiga pasirodo, kad jų turtas siekia kelis milijonus eurų. Dar labiau nepasitikėčiau kandidatais, kurių skolos siekia 100 ir daugiau tūkstančių eurų. Aišku, jei tai nėra paskola būstui.
Man visada kelia įtarimą tie politikai, kurie po kelias kadencijas trinasi Seime, niekada nebuvo versle, ir staiga pasirodo, kad jų turtas siekia kelis milijonus eurų.
Na, ne man jums aiškinti, kuris kandidatas geresnis, o kuris blogesnis. Turiu savo nuomonę, bet jos niekam neperšu. Turėjau galimybių, kad ir praėjusiuose rinkimuose, būti išrinktas į Seimą, bet jomis nepasinaudojau, nes turiu stiprų atsakomybės jausmą. Anądien su kolege aptarėme, kodėl tiek, kaip čia švelniau pasakius, keistų žmonių veržiasi į Seimą. Išvada viena – todėl, kad keisti. Jeigu tu iki užpildydamas reikalingus dokumentus nesupratai, kad nieko vienas valdžioje nepakeisi, esi labai ribotas žmogus. Ir dar. Galima atleisti klaidas tiems, kurie dirbo ir klydo, bet negalima atleisti klaidų tiems, kurie nieko nedarė, o tik kritikavo. Kurie nesugebėjo net ir dėl Lietuvos peržengti asmeninių ar partinių ambicijų. Jei būtų buvusi bent mažytė kruopelė atsakomybės, gal šiandien vienos nedidelės tautiniu principu susiformavusios frakcijos nebūtų valdančiojoje daugumoje. Tos, kuri, kaip sako jos lyderis, sąmoningai ignoruotų balsavimą dėl įvykių Baltarusijoje. Sakysite, kas nedirba, tas ir klaidų nedaro. Netiesa. Dar ir kaip daro! Įvairiais pareiškimais ir netgi savo nusikalstamu pasyvumu.
Jei būtų buvusi bent mažytė kruopelė atsakomybės, gal šiandien vienos nedidelės tautiniu principu susiformavusios frakcijos nebūtų valdančiojoje daugumoje. Tos, kuri, kaip sako jos lyderis,sąmoningai ignoruotų balsavimą dėl įvykių Baltarusijoje.
Mūsų kaimynai baltarusiai pasirodė tvirtesni, negu tikėjomės. Jau mėnesį vykstantys protestai nesibaigia. Kaip pastebi rašytojas Liudvikas Jakimavičius, protesto akcijose atsiranda vis daugiau performanso elementų: „Performanso formatas tiesiog tobulas, netikėtas, sukrečiantis, pataikantis į jautriausią sielos tašką. Praeivis taip ir lieka stovėti suglumęs, apstulbęs, sukrėstas. Kas čia įvyko? O įvyko labai daug. Anot Michailo Bachtino, tyrinėjusio Renesanso karnavalinės kultūros fenomeną, per karnavalą liaudis tampa „absoliučiai linksmu ir laisvu žemės šeimininku“. Žaidimas sugriauna pasaulio rimtumą, jį perkeičia ir atnaujina“. Aišku, meninėmis akcijomis režimo nesugriausi, bet kai žmogus tampa laisvas, jis suras ir daugiau būdų kovoti. Žinoma, prognozuoti, kad protestuotojai dabar pasieks pergalę, yra nerealu. Taip, A. Lukašenka netolimoje ateityje turės trauktis, Baltarusijoje bus surengti nauji rinkimai. Bet jų nelaimės provakarietiškas kandidatas. Jei apskritai toks bus. Bet tai vis tiek bus protestuotojų pergalė. Jų pavyzdys baltarusių tautą įkvėps ateityje. Svarbiausia yra suvokimas: mes galime! Ir su mumis reikia skaitytis.
Baltarusijoje bus surengti nauji rinkimai. Bet jų nelaimės provakarietiškas kandidatas. Jei apskritai toks bus. Bet tai vis tiek bus protestuotojų pergalė.
Dabar apie mūsų karalystės reikalus. O karalystėje vis labiau įsisiūbuoja pandemija. Vos ne kasdien fiksuojami nauji užsikrėtimo virusu rekordai. Štai praėjusį ketvirtadienį nustatyti 45 nauji atvejai, penktadienį atvejų skaičius šoktelėjo iki 53. Kauno apskrityje užfiksuota 13, Šiaulių – 12, Vilniaus ir Panevėžio – po 9, Klaipėdos – 6, Tauragės – 2, Alytaus ir Marijampolės – po 1 naują užsikrėtimo atvejį. Europa baigia susitarti paveikta šalimi laikyti tą šalį, kurioje 100 tūkstančių gyventojų tenka ne daugiau kaip 25 atvejai. Nuo praėjusio pirmadienio pakoreguotas ir labiausiai paveiktų šalių sąrašas. Izoliuotis nebereikės atvykus iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Bulgarijos, Norvegijos, Islandijos, Serbijos ir Lichtenšteino – skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Tai tapo įmanoma padidinus sergamumo COVID-19 liga rodiklio slenkstį, pagal kurį sudaromas šalių, laikomų paveiktomis, sąrašas. Kaip ir anksčiau, atvykusiems iš Latvijos, Estijos, Kipro, Suomijos izoliacija taip pat nebus privaloma. Galima džiaugtis? Tikriausiai ne. Įvežtinių atvejų tikrai padaugės. Atsiradusi viltis, kad galėsime laisvai keliauti, blėsta. Labai greitai mūsų pačių niekas neįsileis. Lietuvos sergamumo rodiklis šiuo metu netoli 16 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Tiek Lietuvos piliečiai, tiek užsieniečiai turi galimybę sutrumpinti izoliacijos laiką, ne anksčiau kaip po 8 dienų atlikę koronaviruso testą. Gavus neigiamą rezultatą, izoliacijos laikas jiems gali būti sutrumpintas iki 10 dienų. Sprendimas priimtas po epidemiologų atliktos išsamios analizės. Dabartiniai Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys rodo, kad COVID-19 inkubacinis periodas trunka 5–6 dienas, o rizika susirgti yra mažesnė antrąją savaitę po kontakto su sergančiuoju.
Galima džiaugtis? Tikriausiai ne. Įvežtinių atvejų tikrai padaugės. Atsiradusi viltis, kad galėsime laisvai keliauti, blėsta. Labai greitai mūsų pačių niekas neįsileis.
Vis dėlto iš Vyriausybės tikėjausi daugiau ir griežtesnių priemonių. Tačiau nepamirškime, kad prasidėjo rinkiminės kampanijos laikotarpis. Spaudžiama Vyriausybė turi daryti nuolaidas. Ministras pirmininkas pripažino, kad buvo siūlymų eiti Švedijos keliu, tačiau tai būtų pareikalavę labai daug mirčių.
