Visada sunkiomis gyvenimo akimirkomis prisimenu karaliaus Saliamono žiedą, ant kurio buvo užrašyta: ir tai praeis. Taip, viskas praeis. Ir valstiečiai, ir konservatoriai. Ir draudimai, ir „laisvė“. Tik visą laiką gaila, kad man jau ne 30 ar 40 metų. Neturiu, ką turi jauni, – laiko prabangos. Tai toks amžius, kai norisi gyventi. Čia ir dabar, o ne kada nors. Nes gyvenimas taip pat praeis… Nebijau mirties, bet ir išeiti iš šio gyvenimo netrokštu. Myliu gyvenimą tokį, koks jis yra, nors norėčiau geresnio ir ramesnio. Myliu žmones ir priimu tokius, kokie jie yra, nors norėčiau, kad juose būtų daugiau meilės, tikėjimo, tolerancijos. Dėkoju Dievui už visus išbandymus. Tai Jis išminkė mane kaip molį ir kančios ugnyje išdegė, kad būčiau toks, koks dabar esu. Nebijau pripažinti savo klaidų, nebijau atsiprašyti. Neteisiu nieko, nes esu tik žmogus. O žmogus niekada negali matyti visumos, kurią sudaro praeitis, dabartis ir ateitis. Žmogus negali žinoti Dievo plano. O gal visos tos nesąmonės, kurios vyksta mūsų gyvenimuose, ir yra skirta tam, kad būtume geresni? Tai tiek tų pamąstymų.
Dėkoju Dievui už visus išbandymus. Tai Jis išminkėmane kaip molį ir kančios ugnyje išdegė, kad būčiau toks, koks dabar esu.
Nuo kitų metų didėja minimalus atlyginimas. Vyriausybė trečiadienį pritarė, jog MMA nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti. Visiems, kurie uždirba MMA, pajamos po mokesčių padidės 21 Eur per mėn., arba 252 Eur per metus. Tai lyg ir tryliktas atlyginimas… Įdomu, ar įstatymų leidėjai pagalvojo apie mažas įmones, kurios jau pasirašė sutartis pagal šiais metais galiojusius tarifus. Iš kur jos paims papildomų lėšų didesniems atlyginimams mokėti? Liks vienintelė išeitis – mažinti darbuotojų skaičių. Beje, minimali ar mažesnė alga Lietuvoje mokama apie 130 tūkst. asmenų.
Prirems ligos, reikės neatidėliotinos pagalbos, o jos nebus kam suteikti. Taip gali atsitikti po infarkto, insulto, dėl onkologinės ligos…
Šią savaitę turėjau išvykti gydytojų konsultacijos ir tyrimų į Kauno universitetines klinikas. Deja, praėjusį penktadienį sulaukiau iš klinikų skambučio, kad gydytojas negalės priimti, nes Kauno klinikos skęsta koronaviruso liepsnose. Klinikų darbas praktiškai paralyžiuotas. Penktadienį užregistruoti 7 atvejai, kurie, epidemiologų vertinimu, yra susiję su protrūkiais atskiruose Kauno klinikų padaliniuose. Nauji užsikrėtimo atvejai užregistruoti Gastroenterologijos, Chirurgijos, Nefrologijos skyriuose. Prie pandemijos jau lyg ir įpratome, bet tik tol, kol tai nesusiję su mumis asmeniškai. Kodėl pasakoju apie šį savo atvejį? Todėl, kad mano vietoje bet kuriuo momentu galite atsidurti ir jūs. Prirems ligos, reikės neatidėliotinos pagalbos, o jos nebus kam suteikti. Taip gali atsitikti po infarkto, insulto, dėl onkologinės ligos… Padėtis Lietuvoje ir Europoje vis blogėja. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 281 koronavirusinės infekcijos atvejis, iš jų 83 užregistruoti Kauno apskrityje, 69 – Vilniaus, 38 – Klaipėdos, 34 – Šiaulių, 26 – Telšių, 14 – Marijampolės, 9 – Panevėžio, 7 – Tauragės bei 1 – Utenos apskrityse. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, užsikrėtė 217 asmenų. Praėjusį penktadienį užregistruota 10 įvežtinių atvejų, iš kurių 3 yra iš Prancūzijos, 2 – iš Graikijos, po 1 – iš Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Nyderlandų ir Švedijos. 54 asmenų užsikrėtimo aplinkybių nustatyti nepavyko.
Saviizoliacijoje dabar yra apie 35 tūkstančius mūsų šalies gyventojų. Atkreipkite dėmesį į šį skaičių. Jeigu to nepajuto, tai labai greitu laiku pajus mūsų pramonė ir kiti sektoriai.
NVSC praneša, kad penktadienį Lietuvoje užregistruoti 2 mirties nuo COVID-19 atvejai. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 112 gyvybių. Lietuvoje nuo pandemijos pradžios iš viso patvirtintas 7041 COVID-19 ligos atvejis, tebeserga 3862 asmenys, 3035 – pasveiko. Saviizoliacijoje dabar yra apie 35 tūkstančius mūsų šalies gyventojų. Atkreipkite dėmesį į šį skaičių. Jeigu to nepajuto, tai labai greitu laiku pajus mūsų pramonė ir kiti sektoriai. Jums nebaisu? Man tai labai. Ir baikime tikėti visokiomis sąmokslo ir „bandos imuniteto“ teorijomis. Noriu ištisai pacituoti profesorių Vytautą Kasiulevičių, gydytoją ir mokslininką, kuriuo visiškai pasitikiu ir kuris pasirašė Johan Snow memorandumą: „Mieli kolegos, daugiau kaip 2000 viso pasaulio mokslininkų pasirašė John Snow memorandumą. Memorandumo autoriai teigia: ,,Sunkaus ūminio respiracinio sindromo sukėlėju – koronavirusu SARS-CoV-2 – visame pasaulyje užsikrėtė daugiau nei 35 milijonai žmonių, o 2020 m. spalio 12 d. PSO užregistravo daugiau nei 1 milijoną mirčių. Antroji COVID-19 banga jau paveikė Europą ir, artėjant žiemai, mums reikia aiškios komunikacijos apie COVID-19 keliamą riziką ir veiksmingos kovos su šia infekcija strategijos.“
Iki šiol neaišku, kiek laiko trunka apsauginis imunitetas, ar SARS-CoV-2 gali pakartotinai užsikrėsti šia liga jau persirgę žmonės, ir pakartotinės infekcijos dažnis iki šiol nėra žinomas.
SARS-CoV-2 plinta kontaktiniu keliu (lašeliais ir aerozoliais), dėl aerozolinio plitimo virusas nukeliauja ilgesnius atstumus, ypač esant blogai ventiliacijai. Jo didelis užkrečiamumas kartu su dideliu populiacijų imlumu naujam virusui sukuria sąlygas šiai infekcijai greitai plisti bendruomenėje. COVID-19 mirtingumas yra kelis kartus didesnis nei sezoninio gripo, o infekcija kai kurių pacientų organizme gali persistuoti (pasikartoti) ilgą laiką, įskaitant ir jaunus, anksčiau sveikus žmones (vadinamasis ,,ilgasis COVID“). Iki šiol neaišku, kiek laiko trunka apsauginis imunitetas, ar SARS-CoV-2 gali pakartotinai užsikrėsti šia liga jau persirgę žmonės, ir pakartotinės infekcijos dažnis iki šiol nėra žinomas. Viruso plitimą galima sušvelninti taikant fizinę distanciją, naudojant veido kaukes, rankų ir kvėpavimo higieną bei vengiant žmonių susibūrimų ir blogai vėdinamų patalpų. Testavimas, kontaktų išaiškinimas ir izoliacija taip pat yra labai svarbūs kontroliuojant infekcijos plitimą. PSO propagavo šias priemones nuo pandemijos pradžios. Pradiniame pandemijos etape daugelis šalių įvedė griežtus apribojimus (bendri gyventojų apribojimai, įskaitant nurodymus likti namuose ir dirbti namuose), kad sulėtintų greitą viruso plitimą. Šios priemonės buvo būtinos norint sumažinti mirtingumą, užkirsti kelią sveikatos priežiūros perdegimui ir ,,nusipirkti“ laiko, kad būtų sukurta reagavimo į pandemiją sistema ir sustabdytas viruso plitimas pasibaigus karantinui. Nors apribojimai buvo trikdantys visuomenes, paveikė psichinę ir fizinę sveikatą bei pakenkė ekonomikai, visgi padariniai buvo blogesni tose šalyse, kurios nesugebėjo sukurti veiksmingų pandemijos kontrolės sistemų.
,,Bandos imuniteto“ šalininkai teigia, kad tai užtikrintų dėl infekcijos įgytą gyventojų imunitetą mažos rizikos grupėse ir galiausiai apsaugotų pažeidžiamus žmones.
Be abejonės, šios aplinkybės demoralizavo žmones ir sumažino pasitikėjimą taikomomis priemonėmis. Antroji banga ir ateinančių iššūkių įgyvendinimas žmones skatina vėl domėtis ,,bandos imuniteto“ strategija, kuri siūlo netrukdyti infekcijos protrūkiui mažos rizikos gyventojų grupėse, taip apsaugant pažeidžiamus žmones. ,,Bandos imuniteto“ šalininkai teigia, kad tai užtikrintų dėl infekcijos įgytą gyventojų imunitetą mažos rizikos grupėse ir galiausiai apsaugotų pažeidžiamus žmones. Tai pavojingas melas, kurio nepatvirtina moksliniai duomenys. Bet kokia pandemijos valdymo strategija, grindžiama natūraliu imunitetu, yra ydinga. Nekontroliuojamas infekcijos plitimas jaunesnių gyventojų grupėse didina sergamumą ir visų gyventojų mirtingumo rodiklius. Be žmogiškųjų sąnaudų, tai paveiktų visus dirbančiuosius ir priblokštų sveikatos priežiūros sistemų gebėjimą teikti skubią ir įprastą medicinos pagalbą. Be to, nėra įrodymų apie ilgalaikį apsauginį imunitetą nuo SARS-CoV-2 po natūralios infekcijos, o endeminis plitimas, kuris būtų nykstančio imuniteto pasekmė, ateityje neabejotinai keltų riziką pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Tai pavojingas melas, kurio nepatvirtina moksliniai duomenys.
Tokia strategija nenutrauktų COVID-19 pandemijos, bet sukeltų pasikartojančias epidemijas, kaip buvo daugelio infekcinių ligų atveju praeityje, dar iki skiepijimo pradžios. Tai taip pat užkrautų nepriimtiną naštą ekonomikai ir sveikatos priežiūros darbuotojams, kurių ne vienas jau mirė dėl COVID-19 ar patyrė sveikatos sutrikimų dėl to, kad jiems teko gelbėti sergančius žmones. Labai svarbu veikti ryžtingai ir skubiai. Veiksmingos priemonės, kurios slopina ir kontroliuoja viruso plitimą, turi būti plačiai įgyvendinamos, jas turi remti finansinės ir socialinės programos, skatinančios bendruomenės veiksmus, kartu spręsti netolygumus, kuriuos sustiprino pandemija. Greičiausiai artimiausiu metu reikės toliau taikyti apribojimus, kad būtų sumažintas infekcijos plitimas ir sutvarkytos neefektyvios reagavimo į pandemijas sistemos, kad ateityje būtų išvengta karantino. Šių apribojimų tikslas – veiksmingai ir efektyviai slopinti SARS-CoV-2 infekciją, greitai nustatyti lokalius protrūkius ir greitai į juos reaguoti, surandant, tiriant, sekant ir sukuriant patvarias palaikymo sistemas, kad gyvenimas galėtų grįžti į beveik įprastą vagą, netaikant didelių apribojimų.
Greičiausiai artimiausiu metu reikės toliau taikyti apribojimus, kad būtų sumažintas infekcijos plitimas ir sutvarkytos neefektyvios reagavimo į pandemijas sistemos, kad ateityje būtų išvengta karantino.
Mūsų ekonomikos apsauga neatskiriamai susijusi su COVID-19 valdymu. Turime apsaugoti savo darbo jėgą ir išvengti ilgalaikio netikrumo. Japonija, Vietnamas ir Naujoji Zelandija parodė, kad tvirta visuomenės reakcija gali kontroliuoti infekcijos plitimą ir leisti gyvenimui grįžti į beveik įprastą ritmą, tokių sėkmės istorijų yra daug. Įrodymai yra labai aiškūs: kontroliuoti COVID-19 plitimą yra geriausias būdas apsaugoti mūsų visuomenę ir ekonomiką, kol per ateinančius mėnesius nebus sukurtos saugios ir veiksmingos vakcinos ir vaistai. Mes negalime sau leisti blaškymosi, kuris pakerta veiksmingą atsaką, todėl labai svarbu skubiai veikti remiantis įrodymais.“
