Lolita Kaminskienė
Ten karšta. Šiuo metu, kai pas mus neįprastų orų pavasaris, ten dieną būna +40, naktį atvėsta iki +30.
Ten para padalinta į dvi dalis: 12 valandų šviesos ir 12 valandų tamsos. Ten 6-ą ryte švinta ir 6-ą vakare temsta. Ir niekaip kitaip.
Maistas ten – aštrus, įvairus, gausus jūros gėrybių ir ryžių. Ir skanus iki negalėjimo.
Ten – tai Tailandas. Pasaulio kraštas, kuriam Dievas atidavė viską, ką geriausia turėjo: šilumą, nepakartojamo grožio gamtą, įvairiaskonį maistą ir žmonių gerumą.
Pirmoji dalis
Į Tailandą
Į Tailandą skraidina įvairios aviakompanijos. Iš Lietuvos į Tailandą tiesioginio skrydžio nėra, tenka persėsti kuriame nors Europos ar Azijos mieste: Helsinkyje, Stambule, Hongkonge, Miunchene, Frankfurte ir kt., priklausomai, kuri tarptautinė oro linija yra pasirinkta. Nors Tailande yra pakankamai tarptautinių oro uostų, dažniausia skrendama į Bankoko Suvarnabhumi oro uostą. Vienos aviakompanijos į Tailando sostinę nuskraidina per 10, kitos – per 12, trečios – per 14 val. Žinoma, galima skristi ir ilgiau, pasirinkus skrydį su dviem persėdimais arba su vienu labai ilgu, bet tai nėra patogu.
Skrydis iš Helsinkio suomišku Airbus’u truko 12 val. Anksčiau šis skrydis, matyt, buvo trumpesnis, nes lėktuvo kelias driekėsi virš Rusijos. Dabar šios šalies oro erdvę dėl visiems suprantamų priežasčių reikia aplenkti. Tad suomių Airbus’as perskrido Estijos, Latvijos, Turkijos, Irano, Indijos oro erdves. 12 valandų – ne tiek ir mažai. Galima buvo mėgautis patogiu skrydžiu, juoba kad suomiai maitino neblogai, o ir muzikos pasiklausyti, serialų ar filmų prisižiūrėti buvo galima iki valios.
Lėktuvas nusileido, kaip minėta, viename pagrindinių tarptautinių Bankoko oro uostų Suvarnabhumi. Jis yra didžiulis ir nuolat pilnas keliaujančių. Pirmieji darbai, praėjus patikrą, yra susirasti savo bagažą, nusipirkti tailandietišką kortelę telefonui ir išsikeisti tailandietiškų pinigų, truputį juokingai mums skambančiu pavadinimu, – batų. Oro uoste, kaip patariama, pinigų geriau nekeisti, nes tai yra brangu. Bet ką daryti, kai reikia pasigauti taksi važiuoti į miestą, o su taksistu banko kortele neatsiskaitysi? Ne tik kad neatsiskaitysi, bet reikia turėti ir smulkių batų, nes, sakykim, iš tūkstančio batų retas kuris taksistas gali atiduoti grąžą.
Antroji dalis
Bankokas
Kelionė taksi iš Suvarnabhumi oro uosto iki Bankoko centro Sukhumvit kainuoja apie 600 batų. 100 batų – tai apie 2,6 Eur. Pavertus tuos batus į eurus – ne taip ir brangu. Taksi iki centro važiuojama apie pusvalandį. Jei tektų važiuoti viešuoju transportu, kelionė užtruktų daugiau kaip valandą.
Sukhumvit – tai Bankoko verslo, prekybos, naktinių pramogų ir viešbučių, kainuojančių nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų už parą, rajonas. Tad, nors buvo ankstyvas rytas, čia gyvenimas jau virte virė: atsidarinėjo krautuvėlės, restoranėliai, automobiliai siauromis gatvėmis zujo pirmyn atgal. Pasirinktas viešbutis kaip tik buvo vienoje iš tų siaurų gatvių. Na, tą gatvę gatve vadinti sunku, labiau jau gatvele, bet kaip gi kitaip – čia Bankokas, vienas labiausiai turistų „užgrobtas“ Azijos miestų.
Tas mietas yra magiškas. Tik spėji padėti koją ant gatvės grindinio ir tu jau šio gigantiško organizmo glėby. Esi įtrauktas, įsiurbtas, pagautas. Keistas dalykas: iš to glėbio visai nesinori išsprūsti. Atvirkščiai, norisi visa savo esybe gerti Bankoko vaizdus, garsus, kvapus, jausmus ir visa, kas tave supa. Nes Bankokas pakeri, stebina, žadina smalsumą, jaudina ir moko. Čia per naktį galima susirasti begalę draugų iš įvairiausių pasaulio kraštų arba naktiniuose baruose palikti visus turimus eurus ir batus. Čia nuo dangoraižio stogo gali žavėtis naktinio Bankoko panorama, bet gali žavėtis bei stebėtis nameliuose ant polių kasdienos rutina užsiėmusių tajų gyvenimu. Čia kontrastų vieta, paliekanti įspūdžių visam gyvenimui.
Pasidairykime po Bankoką ir aplankykime jo įžymybes.
Wat Arun šventykla – 82 metrų aukščio. Ji yra ant Čao Praja upės kranto. Wat Arun lietuviškai yra Aušros šventykla. Tai bene pati gražiausia Bankoko šventykla. Sutemus jos grožis dar labiau išryškėja – aukso šviesa apšviesta šventykla tampa magiška ir nuo jos akių negali atitraukti. Norint pamatyti šitą grožį, geriau žiūrėti iš toliau, kad ir iš kito upės kranto. Ten pilna įvairių restoranų restoranėlių, tad galima ne tik grožėtis šventykla, bet ir atvėsti bei skaniai pavalgyti.
Per Bankoką tekanti upė Čao Praja yra didžiausia Tailande. Bankoke ji primena gatvę, kuria pirmyn atgal be sustojimo zuja maži, didesni ir dideli laivai. Pasakyti, kokios spalvos upės vanduo, – sunku. Upe yra rengiami kruizai turistams, ja plaukioja viešojo transporto maršrutiniai laivai, kuriais galima pasiekti norimą vietą milžiniškame Bankoke. Vienas įspūdingiausių būdų pažinti upę ir tuo pačiu kitokį Bankoką – nusisamdyti privatų laivelį už 1 tūkst. batų vienam žmogui ir paplaukioti kanalais. Ten – visas Bankoko gyvenimo margumynas ir kontrastai: šalia ištaigingų namų ant polių – sukiužę nameliai, vieni baigiantys įgriūti į vandenį, kiti jau vandeny. Bet tuose griūvančiuose nameliuose ant polių gyvena žmonės! Plaukiant kanalu galima pamatyti virš visų namų iškilusią didžiulės Budos statulos galvą. Tai – naujasis Didysis auksinis Buda. Statula yra Wat Paknam Phasi Chareon – naujojo auksinio Budos namuose. Dar galima sutikti plaukiojančių prekeivių, kurie turistams siūlo pirkti alaus ar ko nors kito. Nusipirkus alaus vieną butelaitį ar skardinę privalu nupirkti ir laivelio kapitonui. Galima pamatyti plaukiojančių varanų. Nors tame nenusakomos spalvos vandeny, atrodo, sunkiai kas galėtų išgyventi, bet, matyt, ne taip blogai yra, kaip atrodo. Juoba kad teko matyti žuvis kanale maitinančią moteriškę, prie kurios vanduo nuo žuvų gausos tiesiog kunkuliavo.
Lankantis Bankoke nevalia nepabūti Lumphini parke. Jis pats didžiausias ir populiariausias sostinėje, pilnas žalumos, pramogų, galimybių atsipūsti. Bet svarbiausia veikla čia – sportas. Vakare parke pilna sportuojančių vietos gyventojų. Užsieniečiams, nepratusiems prie Tailando karščių, sunku suprasti, kaip bankokiečiai, kai termometro stulpelis rodo +33, randa jėgų aktyviai sportuoti. Jie bėgioja, užsiima aerobika, darbuojasi su treniruokliais. Taip pasimankštinti į parką, rodos, susirenka pusė Bankoko. Meilė sportui užkrečiama: kartu su vietiniais sportuoja ir nemažai užsieniečių.
Lumphini parkas yra patogioje vietoje, jį galima pasiekti viešuoju transportu. Galima ir Bankoko įžymybių – tuktukų – pagalba. Sako, jei Bankoke nepasivažinėsi tuktuku, tai gali sakyti, kad jame ir nebuvai. Tuktukų pasiūla – vos ne ant kiekvieno kampo. Tereikia su vairuotojais suderėti kainą ir tave nuveš, kur paprašysi. Derėtis reikia atkakliai, tada galima nusiderėti ir iki 50 batų netrumpam atstumui. Tik vienas nepatogumas: dideliems užsieniečiams į tuktuką įlipti sudėtinga. Vieni įropoja, kiti pirma „įsodina“ užpakalį, paskui galvą ir kojas, treti kažkaip įsiraito. Užtat važiavimo malonumas – nepakartojamas.
Tuktukas iš centro nuveža ir į Kinų kvartalą – Chinatown. Bankoke jis vadinasi Yaowarat. Tai spalvingas, egzotiškas, ryškiaspalvis rajonas. Jame daug restoranėlių, mažų krautuvėlių su įspūdingais prekeiviais, daug šurmulio ir sumaišties, kuri po ilgesnio pasivaikščiojimo tampa simpatiška ir patraukli. Bet kvartale geriausia apsilankyti vakare. Tada atsiskleidžia visas jo įspūdingumas. Einant viena iš gatvelių galima užtikti labirintą primenantį naktinį turgų, kuriame nusipirkti gali, ko tik širdis geidžia, ir kuriame vaikščiojant siaurais praėjimais tarp prekystalių yra labai lengva pasiklysti, nes jie tęsiasi be galo, be krašto… Po kiek laiko imi manyti, kad niekada ir neišeisi… Apima nedidelė baimė ir pradedi instinktyviai dairytis nebe į prekes ir žmones, o ieškoti išėjimo…
Norite dar klegesio ir šurmulio? Tada būtina aplankyti Khao San gatvę. Joje taip pat pilna visko: žmonių, restoranėlių, barų, spalvų, triukšmo, gatvės prekeivių ir vietinio maisto, tokio, kaip lervos ir vabzdžiai. Galva gali susisukti nuo viso šito pasirinkimo galimybių. Eiti užkąsti į restoranėlį ar pirkti gatvės maistą? Užsukti į aną ar šitą restoranėlį? Pirkti durianą ar kokosą? O gal geriau suvenyrų? Neapsisprendus gali likti be nieko. Khao San gatvė įspūdingiausia vakare ir naktį. Tada ji visa tampa vienu dideliu ir triukšmingu vakarėliu.
Ramesnei pažinčiai su Bankoku būtina pasivažinėti metro, apsilankyti didžiuosiuose prekybos centruose, kuriuose gali praleisti visą dieną, nusiplukti, bet visko taip ir neapžiūrėti. Dar yra gausybė šventyklų, Grand Palace (karališkieji rūmai), Erawan muziejus, paprastas turgus ir turgus ant vandens. Ir dar daug daug visko.
Praleisti Bankoke visą atostogų laiką gal būtų ir neblogai, nes jame oi! kaip yra ką pamatyti ir kur pabuvoti. Bet tai nebūtų protinga. Visas Tailandas yra atradimų, staigmenų, netikėtumų šalis, kerinti ir viliojanti. Tad važiuojam toliau.
Bus daugiau
