Artėjant lapkričio viduriui, jau ne laikas svarstyti, kada pradėti lesinti mūsų paukščius – dabar tam yra pats tinkamiausias laikas. Žinoma, daug ką gali apgauti šilti ir švelnūs orai, natūralaus lesalo gausa. Tačiau yra dalykų, kurie viską sustato į vietas…
Svarbiausią žinią siunčia vis dar trumpėjanti ir tamsėjanti diena: gamta ir mes palengva einame ne tik į tamsiausių dienų metą, bet ir į žiemą. Kaip žinote, žiema nėra atšaukta, ji turi teisę prasidėti bet kada lapkričio gale.
Sulaukę tokios žinios, paukščiai turi apsispręsti: kur apsistos, kur žiemos, kur praleis šaltas naktis. Toks persigrupavimas iš vasaros ir rudens buveinių, naujų saugių ir lesalo gausių vietų atradimas yra garantija visai žiemai. Suprantama, kad tokios vietos centru aprastai tampa lesykla.
Koks lesyklos vaidmuo žiemojantiems pas mus paukščiams? Negalime teigti, kad mes „lesiname“ paukščius, nes iš tikro jiems patiekiame tik dalį reikalingo raciono – geriau sakyti, kad tai yra „papildomas lesinimas“ arba „papildomas maitinimas“. Kodėl jo reikia dabar?
Jau nuo spalio vidurio paukščiai žvalgosi patogių vietų. Tada gamtoje natūralaus lesalo yra iki valios, tačiau kasryt lesykloje paberiama maža saujelė saulėgrąžų yra savotiška „informavimo priemonė“ – ji praneša, kad čia lesalo bus galima rasti visada. Nuo jos prasideda kiekvienas paukščių rytas, o kai ji išsidalijama, jie visą dieną gyvena, maitinasi lesyklos apylinkėse.
Pati lesykla – tik lentutė su stogeliu ar be jo, kai kada gal įmantresnis, gražiau atrodantis statinys. Tačiau ji gyva bus tik tada, kai rasis žmonės, kurie prisiims įsipareigojimą keletui mėnesių – kas rytą, be išeiginių ar švenčių, lesinti paukščius. Taigi, tarp žmogaus ir paukščių pasirašomas savotiškas moralinis susitarimas, paktas, kurio nesilaikymo pasekmės gali būti skaudžios: jei žiemą, esant bent 15 laipsnių šalčiui, staiga bus pažeistas lesinimo režimas, dalis paukščių neišgyvens būtent dėl globotojo kaltės. Todėl jei manome, kad tokio režimo palaikyti negalėsime, neturėtume paukščių lesinti iš viso – jie tikrai dėl to nesupyks.
Apie lesalus kalbėta jau daug, bet čia turiu priminti vieną svarbią mūsų visų veiklos sritį: daugelis turime sodus, daržus, ten sėjame daug ką. Išeitų, patys galime pilnai pasirūpinti lesalus žiemojantiems paukščiams: saulėgrąžomis, soromis, šėrytėmis. Jų auginimas nėra ypatingas, derlingumas užtikrintas. Reikia tik gero noro ir žinojimo, kad net toks mažas darbas yra labai svarbus.
Taigi, skubėjime įrengti lesyklą, apžiūrėkime savo užaugintus lesalus ir kas rytą papilkime jų lesyklon. Dar toli iki tikros žiemos, tikros vėsos. Dar gamtoje daug natūralaus lesalo. Bet paukščiai turi žinoti apie mūsų geranoriškumą ir nusiteikimą juos globoti, lesinti visą žiemą.
Selemonas Paltanavičius
Autoriaus nuotraukos.