Sietynas ir Grįžulo ratai taps žvaigždžių laikrodžiais
Giedrais vakarais apie 18 val. žvilgsnį trauks ryškiausi lapkričio dangaus šviesuliai: palei šiaurės rytų horizontą – Kapela – ryškiausia Vežėjo žvaigždė; pietryčiuose, tarp blausių Vandenio ir Žuvų žvaigždžių – Saturno planeta; pietvakaruose – trys ryškiausios Didžiojo vasaros trikampio žvaigždės: Denebas, Vega, Altairas; vakaruose, nusileisti pasiruošusi – ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras.
Pietryčiuose puikuojasi aukštai pasilypėjęs didysis Pegaso kvadratas ir Andromedos žvaigždės, su jose slypinčia, vienintele plika akimi matoma kita galaktika – Andromedos ūku (M31).
Du žinomiausi lietuviški žvaigždynai – Sietynas ir Grįžulo ratai – lapkritį juda tartum žvaigždžių laikrodžiai, atkartodami Saulės dienos kelią. Padrikasis Tauro žvaigždžių spiečius Sietynas teka vakare, aukščiausiai pakyla vidurnaktį, leidžiasi paryčiui. Grįžulo ratų „rodiklis“, dar vadinamas „dišliumi“, tarsi laikrodžio rodyklė, visą naktį rodo į po horizontu esančią Saulę. Pagal šių žvaigždynų padėtį mūsų protėviai seniau tiksliai nustatydavo nakties laiką.
Naktimi viešpataus Saturnas ir Jupiteris
Saturnas vakarais matomas virš pietų horizonto kylančiame blausiame Vandenio žvaigždyne. Per nedidelį teleskopą galima bus pamatyti Saturno žiedą ir jo didžiausią palydovą Titaną. Lapkričio 29 d. visai šalia (aukščiau) Saturno atsidurs priešpilnis Mėnulis.
Jupiteris nuo 20.30 val. beveik visą naktį matomas Dvynių žvaigždyne, po abiem ryškiausiom šio žvaigždyno žvaigždėmis Kastoru ir Poluksu. Per paprastą lauko žiūroną galima pamatyti keturis didžiausius jo palydovus – abipus planetos milžinės disko spindinčius ir nuolat savo padėtis keičiančius šviesius taškelius.
Venera-Aušrinė tik pirmoje lapkričio pusėje rytais prieš aušrą dar sužibs Mergelės žvaigždyne, bet nuo mėnesio vidurio taps nematoma.
Marsas ir Merkurijus slepiasi Saulės spinduliuose.
Dangų skros Leonidų meteorai
Nuo lapkričio 6-os iki 30-os besireiškiantis Leonidų meteorų srautas daugiausia meteorų pabers naktį iš lapkričio 17-os į 18 d. Tuo metu Liūto žvaigždyno vardu vadinamas meteorų srautas paskleis iki 10-15 meteorų per valandą. Liūto žvaigždynas, kuriame ir yra vadinamas radiantu regimas meteorų strėlių susikryžiavimo taškas, tekės apie vidurnaktį iš po Grįžulo ratų, šiaurės rytuose. Tuomet geriausia ir pradėti Leonidų stebėjimus. Šiemet bus puikios sąlygos stebėti Leonidus, nes sudilęs Mėnulis netrukdys mėgautis žaviais meteorų žybsniais.
Leonidai – tai periodinės Templio-Tutlio kometos kosminėje erdvėje paskleistos kosminės dalelės, sužimbančios Žemės atmosferoje. Leonidai – greičiausiai į atmosferą įskriejantys meteorai (70 km/s), todėl paprastai jie būna ryškūs ir neretai pradžiugina nepaprasto šviesio meteorais – bolidais.
Kometa Lemmon atsisveikins su lapkričio žvaigždėmis
Spalio pabaigoje iki matymo plika akimi pašviesėjusi kometa C/2025 A6 (Lemmon) jau pamažu atsisveikina su lapkričio žvaigždėmis, o jos šviesis pamažu blėsta, bet ji vis dar atrandama vakarais Gyvatnešio (Ophiuchus) žvaigždyne pietvakarinėje dangaus srityje net plika akimi, tačiau geriau su žiūronais ar mažu teleskopu. Stebėti galima iki lapkričio vidurio netrukus po saulėlydžio, maždaug nuo 17.30 iki 18.00 val. vietos laiku. Vėliau kometa slepiasi už horizonto. Svarbu pasirinkti atvirą pietvakarių kryptį – toliau nuo medžių, pastatų ir miestų šviesų. Pasitikslinti jos padėtį galima internete: https://theskylive.com/c2025a6-info.
