Kovo danguje – ryškusis Jupiteris, sugrįžtanti Vakarinė ir atsisveikinančios žiemos žvaigždės
Kovo vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės dar iškyla virš pietų horizonto, tačiau vidurnaktį viena po kitos jau nyra už vakarų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai su Rygeliu, Procionu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietyno žvaigždžių spiečiumi bei įspūdingieji Dvyniai su išsiskiriančiomis Kastoro ir Polukso žvaigždėmis. Netoli jų itin ryškiai žėri Jupiteris.
Šiaurės–pietų kryptimi nusitiesęs Paukščių Takas kasnakt vis labiau stumia ryškiausius žiemos žvaigždynus link vakarų horizonto. Tuo metu vis aukščiau vakarais kyla įspūdingas Liūto žvaigždynas, vidurnaktį pasiekiantis aukščiausią padėtį danguje. Neįprastoje padėtyje – beveik tiesiai virš galvos – spindės Grįžulo Ratai.
Švytės dvi planetos – Jupiteris ir Venera
Venera – Vakarinė – trumpam vakarais labai ryškiai sužibs iš karto po Saulės laidos žemai virš vakarų horizonto Žuvų žvaigždyne. Kovo pabaigoje ji iš Žuvų pereis į Avino žvaigždyną.
Jupiteris vakarais išryškės netrukus po saulėlydžio virš pietų horizonto iškilusiame Dvynių žvaigždyne. Nors Jupiteris vis dar bus labai šviesus, jo spindesys pamažu silps – planeta vis labiau tolsta nuo opozicijos padėties.
Saturnas kovo pradžioje dar labai trumpam rodysis vakaro Saulės spindulių gaubiamame Žuvų žvaigždyne, tačiau netrukus visai paskęs vakaro žarose, o kovo 25 dieną atsidurs jungtyje su Saule.
Merkurijaus ir Marso šį mėnesį mūsų platumose nematysime.
Mėnulis prasilenks su Vakarine, Sietynu ir Jupiteriu
Kovo 20-21-osios vakare, netrukus po saulėlydžio, žemai virš vakarų horizonto bus galima išvysti ploną jauno Mėnulio pjautuvą netoli ryškiosios Veneros. Vilniuje Saulė tądien nusileis 18.32 val., o Venera-Vakarinė matoma tik trumpai po saulėlydžio, tad geriausia šio reginio dairytis apie 18.50–19.50 val.
Kovo 23-iosios vakare jaunas Mėnulis bus priartėjęs prie Sietyno žvaigždžių spiečiaus. Šis reginys Lietuvoje bus geriausiai matomas sutemus, nuo 19.30 val. kai abu šviesuliai dar bus pakankamai aukštai virš horizonto. Vilniuje tądien Saulė leisis 18.37 val., o Mėnulis nusileis jau po vidurnakčio – 00.08 val.
Kovo 26-osios vakare priešpilnis Mėnulis priartės prie Jupiterio. Šį gražų suartėjimą galima bus pradėti stebėti netrukus po saulėlydžio. Tądien Vilniuje Saulė nusileis apie 18.43 val., o Mėnulis leisis 03.54 val., tad stebėjimui bus daug laiko.
Lygiadienis pradės astronominį pavasarį
Kovo 20 dieną 16 val. 46 min. Saulei įžengus į dangaus pusiaują įvyks pavasario lygiadienis. Tą dieną Saulė tekės tiksliai rytuose ir, per 12 valandų apkeliavusi dangų, nusileis tiksliai vakaruose.
Visoje Žemėje, išskyrus ašigalių sritis, diena ir naktis truks beveik po 12 valandų. Nuo šio momento šviesusis paros metas Žemės šiaurės pusrutulyje ims pamažu ilgėti – prasidės astronominis pavasaris.
Nuo kovo 29 dienos Lietuvoje laikrodžiai bus pasukti viena valanda į priekį – pereisime prie vasaros laiko.
