Šienpjoviai
Giedrais vasario vakarais žavės ne tik įspūdingiausių žiemos žvaigždžių gausa, bet ir graži planetų ketveriukė: Marsas, Jupiteris, Venera-Vakarinė, Saturnas. Iš žvaigždžių išsiskirs virš pietryčių-pietų horizonto iškilusį Šienpjovių (Oriono) žvaigždyną gaubiantis ryškiausių žiemos žvaigždžių puslankis: Sirijus – Didžiojo Šuns žvaigždyne, dar tik tekantis pietryčiuose; Prokionas – Mažojo šuns žvaigždyne, kiek ryčiau Šienpjovių; Kastoras ir Poluksas su greta jų įsitaisiusiu rausvuoju Marsu – Dvynių žvaigždyne, ryčiau nuo greta spindinčių Šienpjovių; ryškioji Kapela – Vežėjo žvaigždyne ir rausvasis Aldebarnas su Tauro žvaigždėmis bei tarp jų itin ryškiai spindinčiu Jupiteriu – aukščiau Šienpjovių.
Link vakarų horizonto besileidžiančio neryškaus Žuvų žvaigždyno vietą rodys pats ryškiausias nakties dangaus šviesulys po Mėnulio – Venera-Vakarinė.
Palei šiaurės-rytų horizontą matysime dišlių (ieną) nuleidusius Grįžulo ratus ir į vakarus nuo jų ekliptikos juostoje tekančius Liūto ir Vėžio zodiakinius žvaigždynus.
Šviesiausiai spindės Vakarinė ir Jupiteris
Venera-Vakarinė savo šviesumu nusileidžianti tik Mėnuliui ir Saulei iš iškarto po saulėlydžio, dar vakaro žaroje, stebuklingai įsižiebs link vakarų horizonto svyrančiame Žuvų žvaigždyne. Po ja žemiau labai trumpai vakaro žaroje dar galima bus įžiūrėti kelis šimtus kartų blausesnį Saturną benyrančiame už vakarų horizonto Vandenio žvaigždyne. Vasario 16 d. Venera pasieks didžiausią net -4,9 šviesį, o Saturno ryškis bus tik 1,12 (kuo didesnis neigiamas skaičius – tuo didesnis ryškis). Vasario antroje pusėje Saturną jau nustelbs vakaro žaros.
Jupiteris bemaž kartu su Vakarine įsižiebs virš pietų horizonto iškilusiame Tauro žvaigždyne ir švytės visą mėnesį beveik nekeisdamas savo padėties virš daugiau nei 20 kartų už jį blyškesnio Aldebarano. Vasario 6-7 d. virš Jupiterio praslinks priešpilnis Mėnulis.
Marsas po opozicijos diena iš dienos blausės, bet bus gerai visą naktį matomas aukštai pakylančiame Dvynių žvaigždyne. Vasario 9 d. jeigu tik bus giedra galima bus pasigrožėti išraiškingu artipilnio Mėnulio ir Marso itin glaudžiu suartėjimu. Mėnulis pamažu praslinks šiek tiek aukščiau raudonosios planetos.
Merkurijaus nematysime. Jis skendės Saulės spinduliuose.
Planetų rikiuotė – rodys Saulės taką
Kaip ir sausyje taip ir vasaryje plačiai išreklamuotų „retų didžiųjų planetų paradų“ žvaigždėtoje padangėje nebuvo ir nebus. Plika akimi vakarais matomomis 4 planetomis: Marsu, Jupiteriu, Venera ir Saturnu – toliau galėsime grožėtis iki vasario antrosios, kuomet labiausiai į vakarus nutolusį Saturną apgobs ir išblukins vakaro žaros. Toks planetų ir mūsų Žemės išsidėstymas toje pačios Saulės pusėje vadinamas „planetų rykiuote“ (ang. planetary alignment) ir nėra retas ar kažkuo ypatingas reiškinys. Tuomet vienu metu matomos planetos tiesiog gražiai išryškina taip vadinamą ekliptikos liniją – nematomą Saulės, planetų ir Mėnulio dangiškąjį taką tarp žvaigždžių. Vasario 10-14 dienomis ekliptikos lankas dar vaizdžiau išryškės, kai praslinkęs pro planetas, jį link rytų horizonto pratęs dar ir Mėnulis.
