Išsiskirs Didysis vasaros trikampis

Trumpomis ir šviesiomis birželio naktimis išsiskirs tik ryškiausios vasaros žvaigždės: Jaučiaganio žvaigždyne – Arktūras ir Didžiuoju vasaros trikampiu vadinama ryškių žvaigždžių trijulė: Lyros žvaigždyne – Vega, Erelyje – Altayras, Gulbėje – Denebas. Prie vakarų horizonto svyra zodiakinis Liūtas, jam įkandin seka Mergelė. Palei šiaurės horizontą išsiskiria ryškioji, niekad  nenusileidžianti Vežėjo žvaigždyno žvaigždė Kapela.

Jupiterį keis Aušrinė

Jupiteris atsisveikins su birželio dangumi – pirmais birželio vakarais labai trumpam sušvitęs palei  šiaurės vakarų horizontą – jis paskęs Tauro žvaigždynu keliaujančios Saulės spinduliuose ir iki liepos mėnesio antros pusės liks nematomas.

Marsas vakarais blausiai spindės palei vakarų horizontą Liūto žvaigždyne, netoli šviesiausios Liūto žvaigždės Regulo.

Saturno stebėjimo sąlygos palaipsniui gerės. Jį bus galima atrasti paryčiais tekančiame Žuvų žvaigždyne. Birželio 19 d. rytą virš Saturno 3,5 laipsnio kampiniu nuotoliu bus matoma Mėnulio delčia.

Venera-Aušrinė pasirodys po Saturno ir ryškiai spindės palei rytų horizontą, prieš patekant Saulei, Avino žvaigždyne. Birželio 21 d., vasaros saulėgrįžos rytą, netoli Aušrinės (dešinėje), ant Avino ir Žuvų žvaigždynų ribos sušvis dylančio Mėnulio pjautuvas. Birželio 22 d. jis jau švytės tiesiai virš Aušrinės, o birželio 23 d. jau į kaire nuo jos – Tauro žvaigždyne. Birželio 29 d. ir pati Aušrinė persislinks į Tauro žvaigždyną.

Merkurijus po Saulės laidos spės pasirodyti labai žemai palei šiaurės vakarų horizontą, tačiau bus sunkokai įžiūrimas šviesiame vakaro danguje.

Prasidės astronominė vasara

Birželio 21 d. 5 val. 42 min., kai Žemės šiaurės ašigalis labiausiai pasvirs link Saulės, ji atsidurs šiauriausiame savo kelio taške ir įvyks Vasaros saulėgrįža – pirmoji astronominės vasaros diena mūsų planetos šiaurės pusrutulyje ir pirmoji žiemos diena (Žiemos saulėgrįža) pietų pusrutulyje.

Lietuvoje Saulės kelias naktį bus trumpiausias ir žemiausias, o dieną – ilgiausias ir aukščiausias. Saulė tekės šiaurės rytuose ir leisis šiaurės vakaruose. Mūsų krašte šios kryptys nuo seno vadinamos atitinkamai – vasaros aukštieji rytai ir vasaros aukštieji vakarai. Diena truks 17 h17 min 52 s. Atšventę Rasos (Joninių) šventę sulauksime kasdien po 1-2 minutes vis trumpesnių dienų.

Pasirodys įspūdingi sidabriškieji debesys

Šviesiomis ir trumpomis birželio naktimis jau pasitaikys progų pasigrožėti įspūdingu šiaurinės dangaus pusės švytėjimu – sidabriškais debesimis. Šie debesys dažniausiai matomi vasarą, kai negiliai po horizontu nusileidžianti Saulė apšviečia aukštai esančius debesis. Dažniausiai tokie debesys pasirodo maždaug 20 dienų po Vasaros saulėgrįžos šiaurinėje dangaus pusėje. Šie debesys susidaro apie 80 km aukštyje – mezosferoje ir yra kiek panašūs į plunksninius debesis. Švyti jie melsvai balta sidabriška šviesa. Manoma, kad jie sudaryti iš ledo kristalų arba kosminių ar vulkaninių dulkių.