Džiugins – ryškiausios žiemos žvaigždės
Giedrais vasario vakarais, spūstelėjus šaltukui, džiugins pačios ryškiausios žiemos žvaigždės – virš pietų-pietvakarių horizonto plačiu lanku juosdamos įsidėmėtinus Šienpjovius (Orioną) ir Tauro žvaigždyną su gražiuoju Sietynu. Savo šviesiu išsiskirs šie šviesuliai: ryškiausia (–1,45 mg) viso dangaus žvaigždė – Sirijus, Kapela, Prokionas, Poluksas ir prie jų prisigretinusi ryškioji Jupiterio planeta.
Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas akį trauks trijomis, viena prie kitos prisišliejusiomis žvaigždėmis paslaptingais arabiškais vardais (iš kairės į dešinę): Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka.
Rytuose tekės įspūdingas Liūto žvaigždynas, nuo kurio aukščiau į kairę matysime Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo ratus bei tarp jų plačiai išsirangiusį žvaigždžių Slibiną.
Pasirodys retai matomas Merkurijus ir sugrįš Vakarinė
Merkurijus, retokai išsivaduojantis iš Saulės spindulių, mūsų žvilgsniams taps prieinamas maždaug nuo vasario vidurio, tuomet šią retokai matomą planetą galima bus pamatyti vakarais besileidžiančią Vandenio, o mėnesio pabaigoje – Žuvų žvaigždyne. Vasario 19 d. Merkurijus atsidurs toliausiai nuo Saulės į rytus. Mėnesio viduryje Merkurijus bus gana šviesus, jo šviesis sieks -0,8 mg, tačiau iki mėnesio galo nusilps net 10 kartų (iki +1,9 mg) ir taps sunkiai matomas.
Marsas ir Venera slėpsis Saulės spinduliuose. Bet Venera-Vakarinė mėnesio pabaigoje spės išsivaduoti iš Saulės „globos“ ir sušvis vakarais Vandenio žvaigždyne, kiek žemiau Merkurijaus.
Saturnas visą mėnesį bus trumpai matomas vakarais pietvakariuose besileidžiančiame Žuvų žvaigždyne, kiek aukščiau ir keletą laipsnių į rytus nuo Merkurijaus. Vasario 19 d. vakare tarp Saturno ir Merkurijaus „užgims“ jauno Mėnulio pjautuvas. Vasario 20-os vakaro danguje jaunas Mėnulis su Saturnu ir Merkurijumi išsirikiuos į gražią vorelę Žuvų žvaigždyne.
Jupiteris po opozicijos (priartėjimo prie Žemės) bemaž visą naktį visu gražumu „karaliaus“ ryškiausiai žėrėdamas Dvynių žvaigždyne, į vakarus nuo abiejų šviesiausių šio žvaigždyno žvaigždžių – Kastoro ir Polukso, beveik nekeisdamas savo padėties jų atžvilgiu. Vasario 26–28 d. priešpilnis Mėnulis sukurs nepakartojamą vaizdą praslinkdamas pro ryškiausių Dvynių žvaigždžių Kastoro bei Polukso ir Jupiterio trikampį. Vasario 26 d. vakare Mėnulis su Jupiteriu sukurs Kastorui ir Poluksui lygiagrečią dangišką porą, o vasario 27 d. praslinks kiek žemiau jų į rytus.
„Mažasis planetų paradas“ – danguje ir vaizduotėje
Nors žiniasklaida, siekdama patraukti mūsų dėmesį rašys, kad vasario 28-osios saulėlydžio danguje galima bus grožėtis mažuoju planetų paradu, tačiau šio žurnalistinio masalo nereikėtų priimti už gryną pinigą. Taip, vakaro žaroje palei pat vakarų horizontą keturios planetos sudarys sąlygas mažajam planetų paradui, nes išsirikiuos siaurame 20 kampinių laipsnių dangaus plote. Tai Saturnas, Neptūnas, Merkurijus ir Venera. Bet iš šių keturių šviesulių esant giedram orui tik Saturną ir Venerą trumpai (maždaug tarp 18:30 ir 19 val.) galėsime plika akimi susirasti prigludusius prie pat vakarų horizonto, o Merkurijų ir juoba Neptūną prijungti prie jų galėsime tik vaizduotėje. Nes norint juos susirasti Merkurijui reiktų žiūrono, o Neptūnui jau gero teleskopo. Tad daug įspūdingesnį „paradą“ tuo metu kurs pietryčiuose blausiame Vėžio žvaigždyne švytintis priešpilnis Mėnulis su ryčiau nuo jo, greta ryškių Dvynių žvaigždžių – Kastoro ir Polukso, žėrinčiu Jupiteriu.
