Auginu vaiką

Priemonės, padedančios vaikams įveikti neigiamas emocijas – įpirkti sunku, tačiau sulaukia finansinės pagalbos

Emocijų valdymas ir reguliavimas – vienas svarbiausių įgūdžių kiekvieno žmogaus gyvenime. Valdyti savo emocijas reikia mokytis nuo pat vaikystės, tačiau tai nėra taip paprasta. Vaikams padėti suprasti ir įveikti neigiamas emocijas turi tėvai ar globėjai, tačiau tikrai ne visi suaugusieji ir patys žino, kaip tai reikia daryti. Jeigu to padaryti negali vaikais besirūpinantys suaugusieji, mažiesiems reikia specialistų pagalbos arba sensorinių priemonių, kurios padeda vaikams sveikai išgyventi savo emocijas ir nusiraminti. Vis tik šios priemonės gali kainuoti labai nemažai, tad sunkiai besiverčiančios šeimos dažnai jų sau leisti tiesiog negali.

Tarp priemonių – ir garsą slopinančios ausinės

Pagalbos ranką šiems žmonėms tiesia organizacija SOS vaikų kaimai, kuri su „General Financing banko“ pagalba nupirks jiems taip reikalingų sensorinių priemonių, padėsiančių mažiesiems tvarkytis su sunkumais ir dėl to kylančiomis blogomis emocijomis.

Kaip sako vaikams padedančios organizacijos sensorinės terapijos koordinatorė Giedrė Sasnauskienė, sensorinės – arba kitaip – terapinės priemonės yra įrankiai, padedantys reguliuoti pojūčius ir emocijas. Jos itin svarbios organizacijos SOS vaikų kaimai globojamiems vaikams, mat jie gyvenime jau spėjo patirti įvairiausių sunkumų.

„Labai dažnai vaikai, turintys trauminių patirčių, neturi savireguliacijos įgūdžių – kitaip tariant, vidinių „įrankių“, kylantiems jausmams ir emocijoms suvaldyti. Dėl to po ranka turėti bent keletą išorinių priemonių yra nuostabu“, – sako ji.

Specialistė aiškina, kad sensorinės priemonės padeda vaikui ar jaunuoliui gauti pojūčių, kurių labai reikia, kad jis galėtų sutelkti dėmesį, kad kūnas jaustųsi esantis čia ir dabar. Kokios jos bus, priklauso nuo problemų, su kuriomis mažasis susiduria.

„Terapinės priemonės gali būti įvairių tekstūrų, svorio, temperatūros objektai, kurie suteikia skirtingą stimuliaciją. Yra priemonių, vadinamų sensoriniais žaislais, pavyzdžiui, antistresiniai kamuoliukai – jų yra skirtingų tekstūrų ir paspaudimo jėgos. Kitos priemonės gali būti skirtos nervų sistemai nuraminti, pavyzdžiui, ausinės, slopinančios garsą. Jos padeda apsaugoti vaiką nuo aplinkos trukdžių, taip jo neišdirgina aplinkiniai garsai. Taip pat tam tinkama pasunkinta antklodė ar žaislas – jie suteikia „įžeminimo“ pojūtį, padedantį ir šiek tiek nusiraminti“, – apie sensorinių priemonių įvairovę pasakoja specialistė.

Ji priduria, kad egzistuoja ir aktyviosios priemonės, tokios kaip batutai, supynės, balansiniai takeliai – jas naudodamas vaikas gali pajusti savo kūną, ritmą.

„Labai dažnai naudojami ir įvairūs vizualiniai laikrodžiai, kurie padeda vaikams ir jaunuoliams pajusti laiko tėkmę. Mano, kaip specialistės, pati mėgstamiausia priemonė yra sensorinė kojinė, kurioje vaikas gali pasislėpti. Jis kartu yra ir apspaudžiamas. Dar nuostabiau, kai šioje kojinėje kartu su juo yra tėvai ar globėjai“, – šypsodamasi aiškina pašnekovė.

Terapinės priemonės svarbios tiek pat, kiek ir maistas

G. Sasnauskienė džiaugiasi, kad Lietuvoje sensorinės terapinės priemonės naudojamos vis dažniau. Esą taip yra todėl, kad daugėja vaikų, susiduriančių su problemomis, kylančiomis dėl trauminių patirčių, nevaldomų emocijų ir panašiai. Vis tik kartais šių priemonių svarba iki galo nesuprantama net ir žmonėms, kasdien dirbantiems su vaikais ir jaunuoliais.

„Visuomet sakau, kad sensorinės priemonės, ypač įvairūs sensoriniai žaislai, yra kaip maistas mūsų kūnui. Tačiau šia tema trūksta informacijos švietimo sistemoje ir kitur – apskritai sunku priimti, kad jaunuolis pamokoje galėtų būti su garsą slopinančiomis ausinėmis ar kištukais. Taip pat problema yra ta, kad dauguma taiko sensorines priemones pilnai nesuprasdami, kaip tai gali paveikti vaiką ar jaunuolį, tad svarbu visuomet kreiptis į ergoterapeutą. Manome, kad šios priemonės galėtų ir turėtų būti kiekvienoje įstaigoje, kurioje dirbama su vaikais ar paaugliais. Jos taip pat labai naudingos ir mėgstamos suaugusiųjų – paprastas sensorinių priemonių rinkinukas gali padėti sureguliuoti savo emocijas įtemptos situacijos metu“, – teigia ji.

Jeigu šių priemonių nenaudoja įstaigos, kuriose ugdomi vaikai ir jaunuoliai, labai svarbu, kad jos jiems būtų prieinamos kitose vietose. Vis tik, nors sensorinių priemonių kaina svyruoja priklausomai nuo vaikų poreikių, šeimoms, kurioms jų labiausiai reikia, pačioms įsigyti jų yra sunku, mat kaina dažniausiai vis tiek yra per didelė.

„Jei vaikas rodo didžiulę agresiją, kurios metu gali dužti aplinkiniai objektai, yra didelė tikimybė, kad šiam vaikui reikia vestibiuliarinės sensorinės sistemos stimuliacijos. Tokiu atveju imtume balansinę lentą, supynę ar terapinį kamuolį. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas turime savo individualų sensorinį profilį, tad ir terapinės priemonės turėtų būti pritaikomos kaip įmanoma individualiau. Priemonių kaina labai įvairi, kai kurias sensorines priemones galima pasigaminti ir namuose. Vis tik daugeliui sunkiau besiverčiančių šeimų tokios priemonės gali būti sunkiai įperkamos“, – aiškina G. Sasnauskienė.

Viliasi prisidėsiantys prie vaikų emocinio gerbūvio

Šiais metais ilgalaikiai organizacijos partneriai „General Financing bankas“ skyrė finansinę paramą, už kurią vaikams bus perkamos sensorinės priemonės. Banko rinkodaros departamento direktorė Vytautė Žalytė-Jankauskė džiaugiasi, kad ši parama padės vaikams, augantiems sudėtingomis sąlygomis, įveikti įvairiausius emocinius sunkumus.

„Emocijos yra neatskiriama mūsų dalis – jos padeda geriau pažinti ir save patį, ir mus supančius žmones, ir santykį su aplinka. Kartais net suaugusiajam yra sunku išgyventi emocijas, tad ką jau kalbėti apie vaikus. Juk jie, ko gero, patiria dar įvairesnius jausmus, o patirties, kaip išbūti juose, turi gerokai mažiau. Terapinės priemonės skirtos padėti vaikams ugdytis gebėjimą suprasti ir išgyventi sunkesnes emocijas, jų neužspausti, o jas patiriant – neskaudinti aplinkui esančių“, – sako ji.

Banko atstovės teigimu, bendrovė nuolat rūpinasi darbuotojų emocine sveikata, kolegų tarpusavio santykiais, darbovietės mikroklimatu. Kaip sako V. Žalytė-Jankauskė, banko darbuotojai supranta, kad organizacija yra visuomenės dalis ir turi prisidėti prie įvairių problemų sprendimo, tad mintis padėti vaikams, patiriantiems emocinių sunkumų, kilo organiškai.

„Treniruoti emocinį „raumenį“ labai svarbu nuo pat vaikystės, bet puikiai suprantame ir tai, kad ne visus vaikus supa aplinka, iš kurios jie gali mokytis, kaip išbūti su savo jausmais. Todėl labai svarbu suteikti kuo daugiau įrankių, kurie padėtų vaikams augti stipriais ir sveikais – ne tik fiziškai, bet ir emociškai“, – tikina pašnekovė.