Vytautas Kazela
Mane visada džiugina kaimo bendruomenių veikla. Kuo toliau, tuo labiau reikia mokytis dirbti ir švęsti kartu. Išėjai į pavasarinę ar rudeninę talką ir žinai, kad dirbi sau. Kad gražiau ir šviesiau būtų. Suorganizuoji šventę ir žinai, kad šventė yra tau, tavo kaimynams, draugams ir pažįstamiems. Daug kur prieš Kalėdas ir Naujus metus atsiranda lempučių girliandomis papuoštų namų ir kitos paskirties pastatų.
O štai velykinių dekoracijų man kaip ir trūksta. Jau buvo kažkas kažkur prasidėję, bet šiemet vėl Velykos per karantiną, tai ir galvojau, kad niekur nieko nebus. Bet penktadienį būdamas Kuktiškėse nusprendžiau tiesiu taikymų, tiksliau, vieškeliuku, nuvažiuoti į Tauragnus ir pasižiūrėti, ar ten Velykų medis nepražydo. Galvojau, kad atokiomis vietomis važiuodamas gal gerves pamatysiu. Netoli Tauragnų viena staigiai pakilo ir nuskrido, nespėjus net fotoaparato kilstelti. Už tai Tauragnai atpirko visas nesėkmes. Miestelio viduryje priešais kultūros centrą puikavosi daugiau nei dviem tūkstančiais margučių papuoštas Velykų medis. Kalbinu Tauragnų bendruomenės pirmininkę, kultūros centro renginių organizatorę Danguolę Trimonienę. Moteris pasakoja, kad tai jau aštuntasis pavasaris, kai Tauragnuose pražysta Velykų medis. Pirmasis buvęs kuklus, tik su keliais šimtais margučių ant šakų. Kiek kabo ant šio, sakosi tiksliai nežinanti, bet daugiau nei du tūkstančiai tai tikrai.
Tęsinį skaitykite 2021 04 10 „Utenyje“
