Aktualijos

Vyžuonos – mažoji kultūros sostinė

Genovaitė ŠNUROVA

Tai, kad antras Utenos rajono miestelis tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine, tik patvirtina, jog Utenos rajonas turtingas mažų, jaukių, gilią istoriją turinčių miestelių. Vyžuonų miestelio įkūrimą ženklina 1406 m. statyta Šv. Jurgio bažnyčia. Rašytiniuose šaltiniuose minima bažnyčia neatsiejama nuo Radvilų giminės istorijos ištakų. Čia ilgą laiką buvo puoselėjamas dvaras, bažnyčios rūsiuose amžino poilsio atgulė Radvilos Rudojo ir Radvilos Perkūno artimieji.

Vyžuonos – gyvas senovės lietuvių tikėjimo muziejus, čia gyvavo dievaičio žalčio Vyžo kultas, greta miestelio nugulusiame stačiašlaičiame oze amžiną ugnį kūreno vaidilutės, laiką matavo astronominiai akmenys, o kur dar nuostabiausiais vardais pavadinti kaimai, upeliai, ežerai, legendos iš senolių lūpų – visa tai susipina į gyvą tradiciją, kurią siekiama perduoti po mūsų ateisiantiems ir čia gyvensiantiems žmonėms. Vyžuonos – daugiakultūris miestelis: sentikių kaimas Stalnioniškis, Veriovkinų palikimas, žydų kultūra. Istorija neatsiejama nuo ją formavusių gyventojų – iš Rusijos ištremti, Vyžuonose prieglobstį radę sentikiai, per šitiek amžių išlaikę savas tradicijas, tapo neatsiejama Vyžuonų dalimi. O kur dar impresionistė Mariana Veriovkina, kurios talentas skleidėsi greta Vyžuonų esančiame dvare. Piotras Veriovkinas – Utenos ligoninės, pieninės statytojas, lietuvybės puoselėtojas (P. Veriovkino dvare samdiniai ne tik kalbėjo lietuvių kalba, bet lietuvių kalbos mokė ir pono vaikus). Senoji didžioji Vyžuonų sinagoga – visų tuomečių žydų centras, net Utenos sinagoga buvo mažesnė ir priklausė Vyžuonų parapijai.

Tęsinį skaitykite 2020 08 08 „Utenyje“