Genovaitė ŠNUROVA
Praėjusi vasara dosnumu nepasižymėjo. Liūdni po miškus vaikščiojo ir uogautojai, ir grybautojai. Retai kam pasisekdavo užtikti raudonviršių ar baravykų saleles visai ne tose vietose, kur jie įprastai augdavo. Tiesa, tie, kuriems tik pats grybavimas, o ne išrautų grybų skaičius teikė didžiausią malonumą, nelabai liūdėjo. Užtat tie, kurie vasaros mėnesiais už miške surinktas ir parduotas gėrybes paprastai užsidirbdavo nemažas pinigų sumas, šįmet džiaugsmu netryško. Savotišką skolą grybautojams atiduoda ruduo. Ne vieną kartą interneto socialiniuose tinkluose mačiau gražuolių baravykų, voveraičių ir kitokių grybų nuotraukas. Pasigėrėdavau jomis ir tiek. O kartą neišvėriau ir po baravykų nuotrauka parašiau komentarą. Na, tiesiog paklausiau, kurių metų grybavimo sezono ši nuotrauka. Grybautoja parašė, kad šitie grybai tik ką surinkti. Kadangi buvo lapkričio 15-oji, nepatikėjau.
Tęsinį skaitykite 2019 11 27 „Utenyje“