Kryžius ant piliakalnio
Didelė padėka buvusiai Daugailių seniūnijos seniūnei, sutikusiai parodyti svarbiausius Daugailių krašto kryžius. Pusdienis automobiliu Daugailių krašto keliais ir vieškeliais. O šį pasakojimą pradėsime nuo Daugailių piliakalnio. Galimai čia stovėjo 1254 metais pirmą kartą paminėta Daugailių pilis.
Apie 1685 metus ant piliakalnio pastatyta Daugailių bažnyčia, kurią 1766 m. sudegino žaibas. Dvidešimto amžiaus antroje pusėje ant piliakalnio buvo laidojama. Tarp palaidotųjų turbūt būta nemažai kolaborantų (yra išlikęs antkapinis paminklas su penkiakampe žvaigžde). 1990 metais bažnyčios vietoje pastatytas kryžius. Kryžiaus pastatymu rūpinosi monsinjoras Petras Baltuška, ilgą laiką (nuo 1970 metų) buvęs Daugailių šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonu ir rūpinęsis Daugailių krašto iškilių asmenybių ir šio krašto istorijos įamžinimu.
Jo rūpesčiu bažnyčios šventoriuje ant simbolinio arkivyskupo Mečislovo Reinio kapo pastatytas daugailiškio meistro E. Mozūros išdrožtas kryžius. Ant granitinės plokštės iškalti Mečislovo Reinio žodžiai „Neliūdėkime, nukankintieji kovoja drauge su mumis… Tebus pašlovinti nenusilenkę prieš netiesą. Jie gyvena amžinai“. Kape užkasta kapsulė su žemėmis iš Vladimiro kalėjimo.
Mečislovas Reinys – iš Daugailių parapijos kilęs arkivyskupas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, filosofijos mokslų daktaras, buvęs Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras. 1944 metais sovietams vėl okupavus Lietuvą buvo bandoma M. Reinį priversti vyresnybės vardu pasirašyti kreipimąsi į Lietuvos partizanus, kviečiantį juos legalizuotis. Arkivyskupas atsisakė, 1947 metais raštu sovietų valdžiai protestavo prieš Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių varžymą. Tais pačiais metais buvo suimtas, apkaltintas dalyvavimu antisovietinėje nacionalistinėje organizacijoje ir antisovietine agitacija, nuteistas 8 metams ir įkalintas Vladimiro (Rusija) kalėjime. Čia jis 1953 metais ir mirė. Buvo palaidotas bendrame kape. Beje, Daugailių šv. Antano Paduviečio bažnyčiai Mečislovas Reinys yra padovanojęs monstranciją.
Kitas arkivyskupo Mečislovo Reinio pėdsakas Daugailių miestelio centre – jo 1938 metais pašventintas paminklas „Dievui ir Tėvynei“. Paminklas skirtas 550-osioms Lietuvos krikšto metinėms, katalikiško jaunimo sąjungos „Pavasaris“ dvidešimtmečiui ir penkiolikos metų Daugailių pavasarininkų kuopos sukakčiai paminėti. 1940 m. liepos 6-osios naktį nežinomi piktadariai begėdiškai išniekino paminklą. Jie sudaužė metalinę kančią, apdaužė kryžių ir beveik visus užrašus. Sovietmečiu paminklą norėta visiškai sunaikinti, tačiau nepajėgta. Prasidėjus Atgimimui, Daugailių parapijos klebono kun. P. Baltuškos iniciatyva paminklas buvo restauruotas, o 2002 m. prie jo pritvirtinta plokštė Daugailių krašto partizanams atminti.
Visai netoli Daugailių, Zastrono kaime, privačioje valdoje prie gimtosios sodybos stovi Prano Kaziūno išdrožtas kryžius, skirtas dar vieno iškilaus Daugailių krašto žmogaus Broniaus Kvyklio (1913–1990) atminimui.
Bronius Kvyklys – žinomas Lietuvos ekonomistas, teisininkas, žurnalistas, kraštotyrininkas, išeivijos dienraščio „Draugas“ bendradarbis. 1944 metais su šeima pasitraukė iš Lietuvos. Iki 1949 metų gyveno Vokietijoje. Vėliau išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių organizacijų veikloje. Bendradarbiavo spaudoje. Parašė ir išleido keturių tomų enciklopediją „Mūsų Lietuva“ ir septynių tomų leidinį „Lietuvos bažnyčios“. Popiežius Jonas Paulius II 1984 metais apdovanojo Bronių Kvyklį aukso ordinu už švietėjišką veiklą.
Trys kilometrai į Rytus nuo Daugailių yra Voliškio kaimas. 1923 metais jame gyveno 53 gyventojai, o 2021 metais jau tik 4 žmonės. Važiuodamas per šį kaimą pamačiau dailų akmeninį kryžių. Priėjęs arčiau perskaičiau labai įdomų užrašą: „Taikos meldžiam 1941 09 21 Voliškio gyventojai“. Ar ši data žymi kryžiaus pastatymą, ar kažkuo ši data ypatinga, taip ir nepavyko išsiaiškinti, bet karo metais statytą kryžių mačiau pirmą kartą.
Kiekvienas didesnis kaimas turėjo savo kaimo kryžių. Vieną tokį aplankiau Juknėnų kaime prie Strazdų sodybos.
Kryžius medinis ir jau prašosi žmogaus rankų. Kol buvo gyvas Boleslovas Strazdas, kryžius buvo prižiūrėtas, kartas nuo karto nudažomas. Dabar senajam mokytojui ir bitininkui išėjus pas Viešpatį, ir kryžius liko našlaitis.
Jei manęs klaustų, kuriame kaime yra daugiausiai kryžių, nedvejodamas atsakyčiau – Kubilių. Čia vos ne prie kiekvienos sodybos stovi po akmeninį kryžių.
Vienas iš jų pastatytas Kubilių kaimo jaunimo 1926 metais, atstatytas 2004 metais. O tai reiškia, kad sovietmečiu kryžius buvo nugriautas.
