Aktualijos

Ukmergės dvarų žiedas: Lietuva ar Karaliaučiaus sritis?

Vytautas Kazela

Važiuojant nuo Ukmergės iki Lyduokių – tik 17 kilometrų. Tačiau nei kur, nei kokia kryptimi važiuoti, nežinau, todėl pasikliauju navigacija. O ji išveda į autostradą Vilnius–Panevėžys. Į autostradą įvažiavus nuo Molėtų plento ir važiuojant Panevėžio link svarbu nepražiopsoti kelio į Lyduokius, nes jis labai nepastebimas.

Įvažiavęs į Lyduokius lengvai randu dvaro parką. Pasistatau automobilį ir parko pakraščiu patraukiu ten, kur turėtų būti dvaro rūmai, ir atsibedu į lentelę „Privati valda. Piktas šuo“. Pasiimu tvirtą lazdą ir ryžtingai patraukiu rūmų link. Jei užpuls – bandysiu apsiginti. Nepavyks, tai bent deramą kompensaciją prisiteisiu, juk dvaras – kultūros paveldo objektas, todėl ir prieinamas turi būti visiems! Et, kokie čia rūmai – keturkampė dviejų aukštų dėžė su neproporcingai laibomis kolonomis ir valstybine vėliava ten, kur įėjimas. Kita, tautinė, vėliava prie to piktojo šuns voljero. Šuns voljere nėra. Gal turistus po parką vaikosi? O aš einu toliau. Prie tvenkinio. Už jo ūkinis raudonų plytų pastatas, datuotas 1919 metais. Išeinu į kelią, už jo dar daug dvaro ūkinių pastatų. Matau keliu su dviračiu važiuojančią moterį. Pasilabinu. Moteris nulipa nuo dviračio. Buvusi kolūkio melžėja. Sako, didelis dvaras buvęs: „Po to, kai Vagnorius su Landsbergiu kolūkius sugriovė, net ir dvaro pastatus už pajus išsidalijo. Klausi, kas dabar čia dvarininkas? Et… Iš gretimo kaimo.“ Ranka parodo, kurie pastatai dvarui priklausė. Toliau jau aš vienas su fotoaparatu rankose visus juos apeinu. Geros, matyt, čia žemės – žolės aplink pastatus ne tik pažastis, bet ir pabarzdę kutena. Neabejotinai gražiausios raudonų plytų arklidės, pastatytos 1882 metais. Tai unikalus architektūros statinys su vidiniu kiemu ir savita puošyba, atspindintis vadinamąjį plytų stilių. Į arklides, be dviejų šoninių įėjimų, vedė pagrindinis įėjimas su labai gražiais bromo skliautais, kurių dešinėje gyveno arklininkas. Į vidų patekti jis galėjo tik pro vidurinį bromą. Arklidės, puoštos arklių galvų bareljefais, puikiai išsilaikiusiais iki šių dienų.

Tęsinį skaitykite 2021 07 10 „Utenyje“