Jonas Vaiškūnas

Išsiskirs Didysis Vasaros Trikampis

Šviesiomis birželio naktimis, Saulei po žeme keliaujant trumpiausią kelią, dangaus skliautas nepasižymės žvaigždžių gausa. Žvilgsnį trauks tik šviesiausios birželio žvaigždės: Lyros žvaigždyne – Vega ir Jaučiaganyje – Arktūras. Vasaros danguje itin išsiskirs taip vadinamas Didysis Vasaros Trikampis, kurį sudarys trijų žvaigždynų ryškiausių žvaigždžių junginys: Vega – ryškiausia Lyros žvaigždyno žvaigždė, Altairas – ryškiausia Erelio žvaigžde ir Denebas – ryškiausia Gulbės žvaigždė.

Link vakarų horizonto svirs zodiakinis Liūtas, jam įkandin seks Mergelė. Palei šiaurės horizontą išsiskirs Vežėjo žvaigždyne ryškiai žibanti Kapela.

Jupiteris, Marsas ir Saturnas skendės ryto žarose

Saturnas matomas paryčiais virš pietryčių horizonto Vandenio žvaigždyne. Birželio 27 d. prie Saturno iš dešinės prisigretins dylantis Mėnulis. Birželio 28 d. beveik iki pusės sudilęs Mėnulis jau švytės kairiau nuo Saturno.

Marsas pasirodo rytais labai žemai palei rytų horizontą Žuvų, vėliau Avino žvaigždynuose.

Jupiteris antroje mėnesio pusėje trumpam pasirodo ryto aušroje Tauro žvaigždyne, prie pat šiaurės vakarų horizonto ir iki saulėtekio aukščiau pakilti nespėja. Paskutinėmis birželio dienomis Jupiteris su aukščiau ir piečiau jo spindinčiais Marsu ir Saturnu sudarys gražią priešaušrio vorą, o birželio 29-30 dienomis dar ir dylantis Mėnulio pjautuvas prisijungs prie šių planetų parado.

Veneros ir Merkurijaus nematysime. Jie slypės Saulės spinduliuose.

Birželio dangus puošis slaptingais debesimis

Šviesiomis ir trumpomis birželio naktimis ne vienam tikrai pasitaikys progų pasigrožėti vadinamaisiais sidabriškais debesimis. Sidabriškieji debesys dažniausiai matomi vasarą, kai Saulė iš po horizonto apšviečia aukštai atmosferoje esančius debesis. Dažniausiai tokie debesys pasirodo maždaug 20 dienų po Vasaros saulėgrįžos šiaurinėje dangaus pusėje. Šie debesys susidaro mezosferoje, apie 80 km aukštyje ir yra kiek panašūs į plunksninius debesis. Švyti jie melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa. Nors iki šiol jų kilmė iki galo lieka neaiški, tačiau vyrauja nuomonė, kad jie sudaryti iš ledo kristalų. Kiti mano juos esant sudarytus iš kosminių arba vulkaninių dulkių.

Vasaros saulėgrįža paskelbs astronominę vasarą

Birželio 20 d. 23 val. 50 min. Saulė atsidurs šiauriausiame savo kelio taške – įvyks Vasaros saulėgrįža ir prasidės astronominė vasara. Saulės kelias po žeme bus trumpiausias, o virš žemės – ilgiausias. Birželio 20-21 d. ilgiausios dienos truks 17 val. 17 min. 51 sek. Atšventus Rasos šventę diena kasdien ims trumpėti po 1-2 minutes.