Kad ir kur keliautume, anksčiau ar vėliau visi grįžtame į savo gimtinę. Jei fiziškai to negalime padaryti, tai bent mintimis ar sapnuose. Prasmingiausia, kai šis galimybių trejetukas papildo vienas kitą.
Užpaliuose į sugrįžimų trejetuką įsiliejo čia gimusių ir užaugusių merginų trejetukas. Lietuvos geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė, „Santaros“ gydytoja vaikų neurologė–echoskopuotoja Rasa Abelytė ir Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ina Meidienė trumpam sugrįžo į gimtinę pasidalyti savo gebėjimais ir patirtimis, įgytomis palikus mokyklos suolą.
Susirinkusiuosius į Užpalių gimnazijos ir kultūros namų organizuotą renginį „Bendrystės ir sporto popietė Užpaliuose“ vienijo smalsumas iš „saviškių“ išgirsti apie Aliaską, sužinoti, ką ekspedicijose veikia medikas, bei pagilinti žinias apie aktyvų sportą.
Dar vienas svarbus visus užpaliečius vienijantis motyvas – Kazio Pakšto asmenybė. G. Kynė pastebėjo, kad jos moksleiviškais ir studijų metais nebuvo populiaru kalbėti apie daugelio utopinių idėjų autorių, profesionalios geografijos pradininką Lietuvoje, bet dabar galime didžiuotis, esantys tos pačios mokyklos, kurioje mokėsi K. Pakštas, mokiniai. Šiandieniniams moksleiviams, ypač jaunesniems, gal dar kebloka suprasti K. Pakšto įžvalgas, bet į renginį atėję vyresnieji užpalėnai kraštietės geografės perteikiamas 1893 m. Užpalių valsčiuje gimusio visuomenės veikėjo mintis lydėjo atodūsiu ar viltinga šypsena.
Išsiaiškinus ekspedicijos skirtumus nuo poilsinių išvykų ar ekskursijų, medikė R. Abelytė džiaugėsi, kad ekspedicijoje „Brydė 2022. Aliaska“ jos profesinių įgūdžių neprireikė, todėl komandinis darbas vyko sklandžiai. Ekspedicijos dalyviai vykdydami savo funkcijas papildė vieni kitus ir skleisdami žinią apie Lietuvą ir lietuvius, gebančius išsaugoti savo kultūrą ir lietuvišką tapatybę išeivijoje, įgyvendino ketvirtą ekspediciją, skirtą prof. K. Pakšto idėjų puoselėjimui.
Pasak G. Kynės ekspedicijos maršrutas buvo sukurtas pagal K. Pakšto 1947 m. balandžio 5 d. laikraštyje „Žiburiai“ straipsnį „DP svajonės apie Aliaską“. Profesoriaus samprotavimai apie įsikūrimą ir gyvenimą Aliaskoje liko neįgyvendinti, bet 2022 m. ekspedicijos dalyviai ne tik sutiko ten gyvenančių lietuvių, bet ir lietuvišką muziejų aplankė bei gimtąja kalba bendravo su jo įkūrėja ir šeimininke, Lietuvos garbės konsule Aliaskoje, Stasio Šilingo – Lietuvos tarpukario teisingumo ministro, Valstybės tarybos pirmininko, gulagų tremtinio – vaikaite Svaja Vansauskas-Worthington, Ankoridže susitiko su lietuvių bendruomene, o Fairbankso universiteto Šiaurės muziejaus eksponatus pristatė 25 metus jam vadovavusi prof. Aldona Jonaitis, kuri senelio pasakojimų vedama Lietuvoje lankėsi 1972 m.
Ekspedicijos į Aliaską dalyvės užpalietės Rasa ir Genutė per 16 dienų patyrė orų permainas, jūros atoslūgius ir potvynius, pamatė Aliaskos briedžius, elnius, grizlius, avinus ir kitą gyvūniją, pasivaikščiojo ant ledyno, trimis automobiliais nukeliavo apie 4500 km, pėsčiomis įveikė apie 200 km. Ar viską čia išpasakosi!? Tikrasis džiaugsmas, kai gali tiesiogiai bendrauti su ten buvusiais, o dar smagiau, kai pasakoja pažįstami. Tada ir paklausti nebaisu, tokia galimybe ir naudojosi renginio žiūrovai. G. Kynė, skatindama moksleivius turėti svajonę ir siekti jos išsipildymo, atviravo, kad pažinti pasaulį ji suplanavusi būdama šeštoje klasėje, o norą aktyviai judėti įžiebęs fizinio lavinimo mokytojas.
Žiniomis apie aktyvaus judėjimo privalumus mūsų kasdienybėje dalijosi užpalietė I. Meidienė. Kad kalbos nepabostų, organizuota mankšta ir sportiniai žaidimai. Lauke pliaupiantis lietus pakoregavo planuotų užsiėmimų vietą, todėl draugiškos varžybos vyko gimnazijos sporto salėje, o mankšta – Užpalių kultūros namuose, kurių fojė puošė žaismingais spalviniais šokiais apgobta Teresės Blažiūnienės tapybos darbų paroda.
Parodoje galima įžvelgti tiek atspalvių, kiek mūsų potyriai atgaivina jausmų, kai įvairių kartų tos pačios mokyklos moksleiviai susiburia ir dalijasi patirtimi. Augančiai kartai tai tik ateities pradžiamokslis, kurį kartais sunkoka suprasti. Grįžtantiems į gimtinę – esaties įprasminimas sąlytyje su tėviške. Tiems, kurių gyvenimo patirtyje didieji iššūkiai svajonių link jau įvyko, sugrįžtančiųjų pasakojimai išblaško rutiną, prasmingai papildydami gyvenimo brandą. Kai matai kitų norus pakartoti renginį, idėjas, dar labiau sustiprėja vykdomų veiklų prasmė.
Birutė Minutkienė
