Rasa MILERYTĖ. Regis, pirmojo karantino pamokų neišmokome: smulkiajam ir vidutiniam verslams vis dar neleidžiama vykdyti veiklos. Nors pastarosiomis dienomis Vyriausybė prakalbo apie svarstomas galimybes ribojimus švelninti, verslininkai ir juos vienijančių organizacijų atstovai vis dar nežino, nei kokios konkrečios pagalbos gali tikėtis labiausiai nukentėję verslai, nei kada bus galima atnaujinti sustabdytus darbus. Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Utenos skyriaus pirmininko Vaido Lankausko, Vyriausybei įteikta rezoliucija, kurioje skatinama peržiūrėti smulkiųjų ir vidutinių verslininkų galimybes dirbti pandemijos sąlygomis, teikia vilties, jog padėtis keisis į gera, tačiau Vyriausybės žingsniai turi būti ryžtingi ir greiti, kad pasibaigus pandemijai neužkluptų bankrotų banga.
Kritusių pajamų fone keliama minimali mėnesinė alga
Pandemijos statistika rodo, kad daugelio verslų, tarp jų, be abejo, ir smulkiųjų bei vidutinių, pajamos stipriai krito, apyvartos kritimą patiria netgi tos įmonės, kurios karantino metu gali vykdyti veiklą, tačiau Vyriausybė nusprendė, kad šis laikas yra tinkamas didinti minimalią mėnesinę algą. Atlyginimus kelti, be abejo, reikia, tačiau ar būtent dabar?
„Vienas dalykas yra didinti minimalų atlyginimą didžiosiose savivaldybėse, tokiose kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, ir visiškai kas kita minimalų atlyginimą kelti tokiose savivaldybėse kaip Utena, Biržai, Kupiškis, Molėtai ir kitose panašaus dydžio savivaldybėse“, – teigė V. Lankauskas.
Anot pašnekovo, verslas mažesnėse savivaldybėse, kur vartotojų srautai yra ganėtinai riboti, susidurs su nemažais iššūkiais.
„Aš nekalbu apie eksportą, galbūt šioje srityje itin didelių problemų ir nėra. Pramonininkų konfederacija kalba, kad kai kurių stambių įmonių darbo apimtys ir pajamos yra tokios pat, kokios buvo 2020 ir net 2019 m. Bet ypač smulkių įmonių, pavyzdžiui, kai žmonės dirba pagal individualios veiklos pažymą, situacija, ypač regionuose, yra nepaprastai sudėtinga“, – komentavo V. Lankauskas.
Pasak pašnekovo, minimalų atlyginimą didinti būtina, tačiau abejotina, ar tą tikrai reikėjo daryti tokiu sudėtingu laiku.
„Mano nuomone, toks sprendimas dabar yra ganėtinai keistas“, – sakė V. Lankauskas.
Nelygi konkurencinė kova
Sausio viduryje Vyriausybei įteikta rezoliucija, kurioje prašoma įvertinti smulkiojo ir vidutinio verslų galimybes vykdyti veiklą. Rezoliucijoje skatinama nediskriminuoti smulkiojo verslo ir sudaryti lygias konkurencines sąlygas tarp smulkiųjų ir stambiųjų verslų. Po ilgų svarstymų Vyriausybė nutarė priimti rezoliuciją.
„Ši rezoliucija priimta labai tinkamu metu ir teikia vilties, kad situacija keisis. Žinoma, būtina imtis visų priemonių, kad pandemija neplistų, tačiau smulkusis ir vidutinis verslai tikrai yra pajėgūs dirbti laikydamiesi saugumo reikalavimų“, – teigė V. Lankauskas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad mažose parduotuvėlėse ir turgavietėse riboti lankytojų srautą būtų kur kas lengviau nei didžiuosiuose prekybos centruose.
„Tie vartotojai, kurie anksčiau apsipirkinėdavo turgavietėse ir mažose parduotuvėlėse, dabar jiems reikalingas prekes gauna didžiuosiuose prekybos centruose. Taigi ten klientų skaičius ne tik kad nesumažėjo, bet netgi padidėjo. Prekybos centrams kyla iššūkių, reguliuojant klientų srautus. Mažose parduotuvėlėse, kur klientų niekada neužsuka itin daug, būtų galimybės užtikrinti ne tik metro, bet ir dviejų metrų atstumą tarp pirkėjų. Čia būtų paprasčiau riboti ir įleidžiamų klientų skaičių. Smulkieji verslininkai tikrai galėtų užtikrinti, kad patalpose visą laiką būtų dezinfekcinio skysčio, jie yra pajėgūs įsigyti apsauginių kaukių“, – apie nelygias konkurencines sąlygas kalbėjo V. Lankauskas.
Pašnekovas svarstė, kad būtų galima įvesti kitų apsaugos mechanizmų, kurie leistų smulkiajam ir vidutiniam verslams ir toliau vykdyti veiklą: pavyzdžiui, užuot ėjus lengviausiu keliu ir viską uždarius, būtų galima neleisti dirbti rizikos grupei priklausantiems asmenims.
Neužtikrintumas dėl ateities
Kol didieji prekybos centrai kalba apie plėtrą ir naujas investicijas, smulkieji yra priversti balansuoti ties išlikimo riba. Ekonomistai jau nuo antrosios pandemijos bangos prognozuoja, kad pasibaigus karantinui ir gyvenimui grįžus į normalias vėžes teks skaičiuoti praradimus: ne vienas smulkusis ar vidutinis verslas turės užverti duris. Jau ir dabar pasirodo informacijos, kad verslininkai net nebelaukia karantino pabaigos: neišgalėdami mokėti nuomos ir stebėdami, kaip klientai išeina pas stambiuosius konkurentus, nutraukia veiklą.
Negana to, pasikeitus gyvenimo ritmui, keičiasi ir žmonių įpročiai: nebegalėdami apsipirkti parduotuvėse, žmonės pradeda pirkti internetu. Nėra jokių garantijų, kad pasibaigus karantinui pirkėjai grįš į parduotuves.
„Neaišku, kokie pirkėjų srautai bus po karantino, kaip klostysis situacija. Grožio industrija galbūt ir nepatirs didelių problemų – žmonėms visą laiką reikės kirptis, reikės ir kitų grožio procedūrų, bet kaip bus su prekyba ir kitomis paslaugų veiklomis?“ – nerimavo V. Lankauskas.
Iki naujųjų metų individualią veiklą vykdantys asmenys, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, galėjo gauti kasmėnesinę 257 eurų išmoką, šiais metais išmoka padidinta. Deja, viso labo tik 3 eurais – mokama 260 eurų. Tokia parama, pagal dabartines nuostatas, būtų mokama dar vieną mėnesį po karantino.
Ar tokios lėšos užtikrina, kad karantino metu verslas išsilaikys? Pasak V. Lankausko, tokia suma vargiai užtikrina pragyvenimo galimybes, o ką jau kalbėti apie verslo išlaikymo perspektyvas.
Sausio 20 dieną verslininkus pasiekė pirmasis paramos nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams paketas. Jame orientuojamasi į pagalbos teikimą stambiam ir vidutiniam verslams, o smulkiajam verslui dar teks palaukti.
Pasigenda aiškumo
Žadama, kad vasario viduryje arba pabaigoje startuos antrasis pagalbos verslui paketas. šiame pakete numatytos pagalbos priemonės smulkiausiam verslui, tačiau dar neaišku, kokiomis apimtimis ta pagalba bus teikiama. Specialistų vertinimu, dabar svarstomame pakete trūksta apibrėžtumo, todėl Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija pateikė tam tikrus pasiūlymus. Visų pirma, siūloma, kad subsidija dirbantiems individualiai nepriklausytų nuo 2019 m. sumokėto GPM ir visiems būtų vienoda. Taip pat siūloma, kad dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą būtų mokama ne 260 eurų, kaip įsigaliojo šių metų pradžioje, o minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio išmoka ir kad ji būtų mokama ne vieną mėnesį po karantino, o mažiausiai du. Dar vienas pasiūlymas – turgaviečių mokesčio kompensacijai numatyti ne vienkartinę 300 eurų išmoką, kaip buvo pirmo karantino metu, o 500 eurų.
„Šiuo metu labai trūksta aiškumo, pagal kokius kriterijus ir eiliškumą verslai atgaus galimybę veikti. Vienur girdime, kad atsidaryti bus galima tada, kai susirgimų skaičius nukris iki 200 atvejų per dieną, kitur – 400 atvejų. Pasigendame sveikatos apsaugos ministro 130 žingsnių kovos su pandemija plano“, – V. Lankauskas tikisi, kad pagalbos pakete bus aiškiai nurodyta, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kada smulkusis verslas galės pradėti dirbti.
Taip pat asociacija siekia, kad pagalbos priemonių pakete būtų aiškiai įvardijama, jog pagalba skirta labai mažoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims.
„Pavyzdžiui, punkte dėl paskolų labiausiai nukentėjusiems verslams mažinant COVID-19 padarinius siūlome įrašyti, kad paskolos bus suteikiamos labai mažoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie sukūrė darbo vietas. Be to, siūlome įrašyti, jog paskolos bus suteikiamos su šimtaprocentinėmis valstybės garantijomis“, – paaiškino pašnekovas.
Šiandien dar neįmanoma atsakyti, kokios konkrečiai pagalbos priemonės bus patvirtintos ir kokia apimtimi bus teikiamos.
