Vytautas Kazela
Dabar Utenoje gyvenančiam gerai – sulaukus garbių svečių, yra kur nuvesti ir ką parodyti. Taip atsitiko ir praeitą savaitgalį, kai pas mane netikėtai užvirto mieli ir seniai bebuvę draugai iš Vilniaus.
Dieną nuvažiavome prie baigiamos tvarkyti Vyžuonėlio ežero pakrantės. Naujai įrengtais takais smagiai apeiname ežerą. Svečiams ypač patinka ilgokas tiltas į vandenį. Jie neslepia susižavėjimo: turite dar vieną puikią vietą laikui praleisti. Čia ne koks Lukiškių pliažas! Pas jus dirbama rimtai ir ilgam.
Vakare žiūrime fontano Dauniškio ežere programą.
Kitą rytą svečių pageidavimu vykstame į Leliūnus, į Vytauto Valiušio keramikos muziejų – svečiai norėtų ne tik pasižiūrėti, bet ir lauktuvių į Vilnių parsivežti – kažką tokio, ko niekur kitur negausi.
Mums pasisekė – V. Valiušis ką tik iš Lietuvos nacionalinio muziejaus savo jubiliejinę juodosios keramikos parodą parsivežęs ir vienoje iš muziejaus salių išdėliojęs. Svečiai lieka iš pasigėrėjimo išsižioję.
Ką galima apie tai pasakyti? Už meistrą jo kūriniai kalba! Garsiai kalba. Paroda eksponuojama antrajame muziejaus aukšte. Kai vienas iš svečių pažiūri pro langą, net šūkteli: kaip gražiai aplinka sutvarkyta! Tikras parkas!
Tęsinį skaitykite 2020 10 03 „Utenyje“
