Genovaitė Šnurova
Net jeigu ir yra žmonių, visiškai nesusijusių su muzika (sunkoka tuo patikėti, bet ką gali žinoti), vis tiek, ko gero, jie nors viena ausimi tikrai girdėjo Zitos Lukošiūnienės pavardę. Kitaip nė būti negali, nes ši moteris, vadinkim taip, iš muzikos pasaulio, kantriai, užsispyrusiai stengiasi padaryti viską, jog rimtąją muziką pamiltų netgi tie, kurie tesiklausė tik „bumčikų“.
Nuo pat atvykimo dirbti į tuometinę Utenos muzikos mokyklą (dabar Utenos meno mokykla), Z. Lukošiūnienė bandė griauti nusistovėjusius stereotipus, organizavo koncertus, nors tokiai jos veiklai ne visi kolegos pritarė. Nuo 1997-ųjų metų Zitos pastangomis prasidėjo vargonų muzikos festivaliai, net 25-erius metus kasmet džiuginantys rimtosios muzikos mėgėjus. Šios moters dėka pustrečio dešimtmečio Utenos ir aplinkinėse bažnyčiose, kultūros įstaigose skambėjo pasaulinio garso vokalistų balsai, žymių muzikantų atliekama muzika.
25-ojo vargonų muzikos festivalio baigiamasis akordas – Utenos kultūros centre skambėjusi muzikinė drama pagal Giuseppe Verdi operą „Traviata“. Gausiai susirinkę žiūrovai turėjo puikią galimybę pasiklausyti Onos Kolobovaitės, Egidijaus Bavykino, Liudo Mikalausko dainavimo.
Tęsinį skaitykite 2021 10 23 „Utenyje“
