Aktualijos

Pokyčiai ateina į uteniškių kiemus

Baigiasi metai. Tai – laikas, kada galima susumuoti padarytus darbus ir įvardinti gaires ateičiai. Šiandien Vytautas Kaziela kalbina Utenos rajono savivaldybės merą Marijų Kaukėną apie tuos darbus, kurie kartais nelabai matomi, bet yra nepaprastai svarbūs kiekvienam miesto ir rajono gyventojui.

Šie metai buvo tokie tvarkymosi metai. Visi uteniškiai matė, kiek įvairių statybos darbų vyko mūsų mieste. Pagaliau rimtai pajudėjo kelio Utena–Vilnius rekonstrukcija. Į pabaigą eina ir Užpalių gatvės rekonstrukcijos darbai. Nors sutartis galioja iki kitų metų pavasario, bet tikimės, kad visi darbai bus užbaigti dar šiais metais. Buvo projektavimo klaidų, bet mes tokį projektą paveldėjome ir tokį turėjome įgyvendinti. Tas klaidas mes ištaisėme ir problemų dėl vandens Užpalių– Vaižganto gatvių sankryžoje neturėtų būti. Šiais metais nemažai lėšų buvo skirta daugiabučių kiemų, įvažiavimų tvarkymui ir individualių namų kvartalų gatvių ištisinių dangų paklojimui. Tai reiškia, kad pereiname nuo gatvių lopymo prie ištisinių dangų. Išasfaltuotos Naujasodžio, Lauko, Ąžuolijos gatvių atkarpos. Dauniškio kvartale tvarkyti Aušros ir Vaižganto gatvių daugiabučių namų kiemai ir įvažiavimai, Taikos gatvėje keičiami šaligatviai. Dar kartą įsitikinome, kad daugiabučių namų kiemai daug metų netvarkyti ir susidėvėję. Toliau taip tęstis nebegali. Dabar jau žinome, kad per ateinančius dvejus metus prasidės kelių gyvenamųjų kvartalų daugiabučių namų kiemų tvarkymo darbai iš Europos Sąjungos lėšų, todėl lygiagrečiai turi būti tvarkomi ir tie kvartalai, kurie į šią programą nepatenka. Tai pradėjome daryti, nes nenorime, kad žmonėms kiltų klausimų, kodėl vieni kvartalai tvarkomi, o kiti ne. Iš Europos Sąjungos lėšų neseniai mūsų pasitvirtintos Tvarios plėtros programos bus tvarkomi Vyturių, Statybininkų, dalis Dauniškio kvartalo su ten esančiu stadionu, kuris bus pritaikytas neįgaliesiems, atnaujinti ten esantys aikštynai, o taip pat nemaža dalis Aukštakalnio mikrorajono (ta pusė, kurioje stovi baseinas). Priešinga mikrorajono pusė jau pradėta tvarkyti  savivaldybės lėšomis. Europos Sąjungos lėšos turi būti panaudotos iki 2029 metų, todėl sau keliame tikslą sutvarkyti visus kvartalus iki to laiko. O taip pat atnaujinti visų nusidėvėjusių gatvių dangas. Užbaigus šiuos darbus miestas taps ne tik gražesnis ir saugesnis, bet ir pagerės gyvenimo sąlygos mūsų žmonėms. Tam skiriame daug lėšų ir dėmesio, o ateinančiais metais šių darbų apimtis ketiname dar labiau didinti. Planuojame daugiabučių kvartalų kiemų ir įvažiavimų kapitaliniam remontui skirti ne mažiau kaip milijoną eurų.

Vaikščiodamas ir važinėdamas mieste matau, kad daugelio miesto gatvių danga – lopas ant lopo. Bet tie lopai gelbsti tik trumpam laikui – šalia jų labai greitai atsiranda naujos išdaužos. Kas daroma šioje srityje?

Rugsėjo mėnesį buvo patvirtintas gatvių su nusidėvėjusia danga sąrašas ir eiliškumas. Sąraše  trisdešimt devynios gatvės. Kitais metais pagal šį sąrašą bus tvarkoma Paupio, Palangos, Smėlio,  Vyžuonų , Kampo, Vilniaus gatvės, Vytauto aikštė. Suplanuota 10 gatvių, bet jei užteks pinigų, bus tvarkomos pagal eiliškumą ir kitos šiame sąraše esančios gatvės. Kaip matote, darbai labai ilgai neužtruks, nes vien per 2025 metus turėtume sutvarkyti ketvirtadalį šiame sąraše esančių gatvių. Yra ir didesnių gatvių. Kaip pavyzdį galiu paminėti Užpalių gatvę, kuri taip pat stipriai nusidėvėjusi.  Dalis šios gatvės jau baigiama tvarkyti Kelių direkcijos lėšomis, o likusią dalį iki J. Basanavičiaus gatvės planuojame tvarkyti paprastuoju būdu iš savivaldybės biudžeto lėšų. O tai reiškia, kad gatvė nebus perkasama, o tik paklojami šaligatviai ir išasfaltuojama važiuojamoji dalis. Dar viena ilgesnė gatvė, kurios būklė yra gana prasta, yra Sėlių gatvė, kuri yra keturioliktoje sąrašo vietoje. Manau, kad ir čia asfalto danga bus paklota 2026 metais. Lygiagrečiai norime sutvarkyti ir šių gatvių šaligatvius, bet šie darbai yra pakankamai brangūs.

Iš Darnaus judumo plano pasirinkta 14 gatvių, kurių vienas iš šaligatvių bus pertvarkomas į pėsčiųjų, dviratininkų takus. Viena iš tokių gatvių bus visa J. Basanavičiaus gatvė. Taigi iš savo lėšų planuojame sutvarkyti kitos J. Basanavičiaus gatvės pusės šaligatvį.  Ši gatvė reprezentuoja mūsų miestą, ja pravažiuoja daugybė automobilių ir pro jų langus žmonės mato dar sovietinius laikus menančius šaligatvius.

O kaip bus su kaimais? Juk ir ten gyvena mūsų žmonės…

Dar viena naujovė. Bandėme suskaičiuoti, kiek per trisdešimt metų buvo sutvarkyta gatvių kaimiškose seniūnijose. Suskaičiavome tik tris ar keturias. Ir viskas. Mes pasitvirtinome ir kaimo gatvių aprašą, ir prioritetus. Pagal šį aprašą kitų metų biudžete planuojame skirti 300–400 tūkstančių eurų kaimo gatvių tvarkymui ir sutvarkyti 5–6 kaimo miestelių gatves kas metai. Sieksime per kelis metus sutvarkyti didumą kaimo gatvių ir ne tik seniūnijų centruose, bet ir mažesnėse kaimo gyvenvietėse. Yra ilga gatvė Klovinių kaime, Klykiuose, Leliūnuose.

Rajone yra per 1000 kilometrų žvyrkelių, ir be valstybės paramos jų suremontuoti neįmanoma. Pirmą kartą ateinančiais metais planuojame skirti lėšų ne tik einamajam žvyrkelių remontui, bet ir kritinių atkarpų atstatymui. Iš tiesų turime tokias vietinių kelių atkarpas, kurios jau šiuo metu sunkiai pravažiuojamos – reikia tvarkyti pralaidas, iškirsti krūmus ir atstatyti dangą iš esmės. Seniūnai pateikė tokių atkarpų sąrašus, ir jas mes tvarkysime, nes niekas jų tiek metų netvarkė. Noriu tik atkreipti dėmesį, kad ne visi žvyruoti keliai yra mūsų. Didesni priklauso valstybei. Už jų priežiūrą atsakinga ne savivaldybė, o VIA LIETUVA. Žinoma mes su jais nuolat kontaktuojame ir stengiamės juos paveikti, kad šie keliai būtų tinkamai prižiūrimi. Aišku, tai ne visada pavyksta,  valstybinės reikšmės keliai yra tikrai prastos būklės, nes nuo 2015 metų jie nėra žvyruojami. Todėl nieko keisto, kad juos tik greideriuojant ima rodytis molis ar kitoks gruntas, drėgnuoju sezono metu šie keliai pažliunga ir tampa beveik nepravažiuojami. Kartu su kitais aplinkinių rajonų merais mes neduodame ramybės atitinkamų valstybės institucijų atstovams. Esame net pasitvirtinę sąrašą asfaltuotinų valstybės kelių. Jeigu ministerija laikysis žodžio, tai per keletą metų bus išasfaltuota trūkstama atkarpa nuo Sidabrinių iki Kuktiškių ir nuo Užpalių iki Južintų, o taip pat nuo Užpalių pro Ilčiukus į Dusetas ir nuo Pakalnių pro Kaniūkus į Verbiškių kaimą Molėtų rajone. Šie keliai yra jungiamieji su kitais rajonais, todėl labai svarbūs, nes žmonės nuolat važiuoja į darbus ir į savo tėviškes.

Šiais metais išbandėme dulkėtumą mažinančias medžiagas ir jos pasitvirtino – seniūnai džiaugiasi, žmonės taip pat teigiamai atsiliepia, todėl ateinančiais metais dulkėtumui mažinti skirsime dvigubai daugiau lėšų nei panaudojome šiais metais. Stengsimės šią liniją išlaikyti ir ateityje. Jei Europos Sąjungos lėšos ateina į miestą, tai mes negalime užmiršti ir kaimo, nes ten taip pat gyvena mūsų žmonės, ir turime stengtis, kad jų gyvenimo kokybė būtų kaip galima geresnė ir ne kažkada, o kaip galima greičiau.

Grįžkime vėl į Uteną. Papasakokite apie kitus infrastruktūros darbus, kurie bus daromi mūsų mieste. Ir, žinoma, apie laukiančią baseino renovaciją.

Turime pasitvirtintą darnaus judumo planą. Tai kaip jau minėjau, dviračių, pėsčiųjų takai, o taip pat autobusų bilietų elektroninė sistema, kuri jau veikia kitose savivaldybėse. Galvojame ir apie dviračių, paspirtukų saugyklų mikrorajonuose įrengimą. Tai gerai pasitvirtino Vilniuje, Tauragėje.

Pagal birželio mėnesį patvirtintą tvarios plėtros strategiją, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas kvartalų sutvarkymui, tam bus skiriama beveik pusė programos lėšų, kita pusė keliaus į baseino rekonstrukciją. Bus atnaujintas baseinas, įrengta 80 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo metu vis dar vyksta projektavimo darbai. Kadangi tai yra didelis projektas, tai projektavimo ir kiti darbai užtruko dvejus metus, bet kitais metais jau tikrai prasidės baseino rekonstrukcija. Projektavimo darbai bus baigti iki vasaros, o kai jie bus baigti, iš karto skelbsime statybos darbų pirkimus. Kai rekonstrukcija bus baigta, turėsime tikrai ne blogesnį baseiną negu kitos aplinkinės savivaldybės. Dabar sunku pasakyti, kokia bus kaina, pagal mūsų skaičiavimus turėtų užtekti 4 milijonų, ir kas svarbiausia – daugiau nei pusė lėšų ateis iš Europos Sąjungos. Kaip pavyko gauti lėšas iš Europos Sąjungos? Baseinas bus pritaikytas neįgaliesiems ir daugybei veiklų. Kai kurie kiti rajonai planuoja statyti baseinus už 18–22 milijonus eurų, o mūsų baseinas už tikrai nedideles lėšas bus vienas geriausių regione. Nematom reikalo švaistyti lėšas ir statyti naują, kai galime rekonstruoti esamą. Dar kitas didelis objektas iškils šalia Utenio futbolo stadiono. Tai bus daugiafunkcinis pastatas, kuriame bus 6 ar 7 aikštelės tenisui, podėliui, krepšiniui, futbolui ir kt. Mes gyvename palyginus šaltoje klimato zonoje, todėl svarbu, kad vaikai ir jaunimas turėtų ką veikti šaltuoju sezono metu, o tokių erdvių mums tikrai trūksta. Išplėsti sporto areną tikrai būtų sudėtinga, o stadione yra teritorija, kurioje gali būti statomas pastatas, todėl mes pasirinkome šį variantą ir tikimės, kad kartu su stadionu tai sudarys stiprų mūsų žmonių traukos centrą.

Vietoje buvusio švietimo centro, Maironio gatvėje atsiras senjorų dienos centras. Kitoje Šaulių namų pusėje atsiras pastatas jaunimui. Dabar šiltuoju metų laiku jaunimo veiklos vykdomos miesto sode esančiame kupole. Bet mes norėtume, kad jaunimas turėtų erdves miesto centre įvairioms veikloms ištisus metus. Šiam objektui iš Europos Sąjungos gausime net 85 procentus lėšų. Miesto tvarios plėtros strategijoje numatyta ir senojo miesto parko atgaivinimas. Čia atsiras naujos erdvės, stacionari scena, takai, automobilių stovėjimo aikštelė, o ateityje ir laipinių parkas.

Vyžuonos parke jau šiais metais kūrėsi nemažai įvairių veiklų  didžiulė nauja vaikų žaidimų aikštelė, grilio zona. Baigiama ruošti dokumentacija ir kitais metais nuo ligoninės kalno atsiras tubingo trasa tai nusileidimas su padanga. Atsiras moderni  BMX dviračių aikštelė ir vaikams ir suaugusiems.

Dar vienas svarbus dalykas iš tvarios plėtros strategijos yra Pramonės parkas. Turime 20 hektarų sklypų, kuriuos kitais metais planuojame sutvarkyti ir tada ieškoti investuotojų. Europos Sąjunga dalinai finansuos ir šių teritorijų sutvarkymą. Tai yra ir sklypų išlyginimas, reikiamos galios elektros kabelių paklojimas, kitos komunikacijos. Norėdami pritraukti investuotojus ir mes turime padaryti namų darbus.

Jau seniai atsilikome nuo Anykščių, Molėtų, Ignalinos savivaldybių turizmo srityje. Bet mūsų rajono gamta niekuo nenusileidžia minėtų rajonų ištekliams. Ar ir toliau Utena projektuojama tiktai kaip pramonės miestas?

Birželio mėnesį kartu su Anykščių ir Molėtų savivaldybėmis pasitvirtinome bendrą funkcinę zoną. Paprastam žmogui tai nieko nesako, tai toks strategijos pavadinimas norint pritraukti Europos Sąjungos lėšas ir į kaimiškąsias rajono vietas. Čia mes planuojame gauti 3 milijonus eurų. Didžiausia dalis lėšų bus skirta turizmui; atnaujinsime ne mažiau 10 esamų stovyklaviečių. Tai ir Labės, ir Klykių, ir Vidinksto ežerų pakrantės ir kitos rajono vietos. Didesni darbai nusimato Sudeikiuose ir Tauragnuose. Sudeikiuose bus atnaujinti visi paplūdimio įrengimai, tiek vandenyje, tiek krante. Priešais Sudeikių daugiafunkcį  centrą bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Prie Maneičių piliakalnio bus sutvarkytos ne tik stovyklavietės, bet ir parkavimo aikštelės. Daugiau dėmesio sulauks ir Tauragnai. Tai ir minėta Labės pakrantė, kuri bus pritaikyta turistams, atvykstantiems su kemperiais. Tauragnų seniūnijos aikštelėje iškils „Vartų į Aukštaitijos nacionalinį parką“ pastatas, kuriame įsikurs turizmo informacinis centras, šiuolaikinė skaitykla bei muziejaus padalinys, kuriame vyktų su Eugenija Šimkūnaite susijusios edukacijos.

 Jeigu turizmas puikiai plėtojamas Palūšėje, Anykščių seniūnijose, tai kuo prastesni mūsų rajono Sudeikiai ir Tauragnai?! Todėl norime padirbėti, kad šie du miesteliai taptų turistų traukos centrais, ir mes ten turėtume jiems ką parodyti. Mes juk turime Aukštaitijos nacionalinį ir Labanoro regioninį parkus, turime 186 ežerus, daugybę miškų, turistinių maršrutų. Mes ilgai tą grožį slėpėme, dabar atėjo laikas jį parodyti. Iš Europos Sąjungos lėšų bus sužymėti mažiausiai 15 dviračių ir pėsčiųjų takų, įrengti tualetus, atokvėpio vietas. Čia jau ne tik Tauragnai bei Sudeikiai, bet ir visas rajonas. Taigi laukia dideli darbai. Kai bus matoma, kad savivalda daug daro šia kryptimi, atitinkamus žingsnius žengs ir verslas.

Ačiū už pokalbį.