Aktualijos

Pasaulinė „Riešutų duonos“ peržiūra Utenoje – drauge su Liuka ir Andriumi

Rugpjūčio 5 d. buvo ypatinga viso pasaulio kino mylėtojams: „Kino po žvaigždėmis“ organizatoriai surengė filmo „Riešutų duona“ peržiūrą – tuo pačiu metu filmas buvo rodomas daugiau nei 50 erdvių Lietuvos ir užsienio miestuose. Žiūrovams pateikta restauruota filmo versija su angliškais titrais, tad lietuviško filmo klasika džiaugtis galėjo ir kitakalbiai.
Uteniškiams peržiūra buvo išties išskirtinė: drauge pažiūrėti filmo atvyko pagrindinių vaidmenų atlikėjai Algirdas Latėnas, vaidinęs Andrių Šatą, ir Elvyra Piškinaitė-Latėnienė, įkūnijusi Liuką Kaminskaitę.

Pirmoji lietuviška tragikomedija
1978 m. sukurtas filmas „Riešutų duona“ laikomas pirmąja lietuviška tragikomedija, anot kritikų, tai yra lietuviško kaimo Romeo ir Džuljetos istorija. Filme pasakojama apie mažame Lietuvos kaime gyvenančias konfliktuojančias Šatų ir Kaminskų šeimas. veiksmas vyksta apie 1950 m. Didžioji nesantaika tarp šeimų prasidėjo, kai Andriaus Šato senelis Kaminskams pardavė karvę, kuri netrukus nugaišo. Tiesa, ne visi šeimų nariai pykstasi: vaikai – Andrius, Liuka ir Peliūkštis – žaidžia vaikiškus žaidimus ir tėvų konfliktai jiems nė motais. Tarp Andriaus ir Liukos nuo mažų dienų užsimezga ypatingas ryšys.
Tai jautri ir lyriška istorija, kurioje svarbiausias dėmesys skiriamas žmonių santykiams, gyvenimui ir vaikystei kaime bei pirmajai meilei – tyrai ir naiviai, padedančiai įveikti sunkumus, kvepiančiai riešutų duona, kuria vaikystėje Liuka pavaišino sergantį Andrių, įsirėžiančiai į sąmonę kaip ryškiausias vaikystės prisiminimas.
Filmas „Riešutų duona“ sukurtas pagal Sauliaus Šaltenio – prozininko, dramaturgo, publicisto, gimusio Utenoje, – apysaką, režisierius – Arūnas Žebriūnas. Ne vienam čia nusifilmavusiam aktoriui tai buvo vienos pirmųjų patirčių kine. Vos pasirodęs filmas buvo apdovanotas XI sąjunginio kino festivalio Jerevane prizu vaikų ir jaunimo filmų kategorijoje, o 1997 m. kino forume „Dešimt“ renkant visų laikų geriausią lietuvišką filmą „Riešutų duonai“ skirta dešimtoji vieta.
„Kino po žvaigždėmis“ vadovė Andrė Balžekienė sakė, kad renkantis festivalio atidarymo filmą iš anksto buvo aišku, koks tai turėtų būti filmas. „Riešutų duona“ yra filmas, kuris jaudina ir po daugelio metų, filmas, kurio eilutes, dainas, nutikimus žmonės ir toliau perkelia į savo kalbą. „Riešutų duona“ turi stiprų emocinį užtaisą. Todėl mums nekilo nė menkiausios dvejonės, ką rodyti. Ir iš to, kaip žmonės reaguoja, panašu, kad tai buvo teisingas sprendimas“, – kalbėjo ji prieš filmą transliuotame vaizdo įraše ir interviu portalui 15min.lt.

Žiūrovus sveikino pagrindinių vaidmenų atlikėjai
Pažiūrėti „Riešutų duonos“ susirinko daugybė uteniškių – žmonės sunkiai tilpo ant kultūros centro kieme sustatytų suolelių, tad apgulė estradą ir gėlynus, kai kuriems teko stovėti. Publiką pritraukė ne tik lietuviško kino klasika laikomas filmas, bet ir atvykę pagrindinių vaidmenų atlikėjai A. Latėnas ir E. Piškinaitė-Latėnienė.
Liukos vaidmens atlikėja stebėjosi žiūrovų gausa, pasak jos, tokio ažiotažo kaip šiemet filmas nesulaukė net per premjerą prieš 42 metus. „Galiu paliudyti, kad per premjerą viskas vyko daug ramiau, o čia toks įvykis. Vakar vakare internete perskaičiau, kad filmas bus rodomas nuo Čikagos iki Atėnų, ir apėmė toks siaubas. Atrodo, Viešpatie, tiek žmonių žiūrės šitą filmą, o kuo dėti mes? – kalbėjo aktorė uteniškiams ir pridūrė, kad, priešingai nei teigia žiniasklaida, jos ir A. Latėno meilė užsimezgė ne „Riešutų duonos“ filmavimo aikštelėje, o po poros metų. – Bet kažkokie gražūs santykiai iš to laiko įsiminė, jei jie paskui ėmė staiga ir išlindo, ir štai jau šitiek metų mes kartu.“
„Na ką, palikom nelaimingus Čikagoje, Los Andžele, Australijoj, sakom, ne, mes vis dėlto net į savo sostinę nevažiuosim, o važiuosim į savo gimtuosius kraštus šitos pasaulinės peržiūros pažiūrėti, – juokavo aktorius A. Latėnas. – Juokai juokais, bet tikrai labai malonu su savo krašto žmonėmis dar kartą pažiūrėti šitą filmą. Jis man svarbus, nes veiksmas vyksta mūsų jaunystės miesteliuose, vietose, apie kurias kiekvienas prieš užmigdamas pagalvoja, prisimena, kaip ten buvo gera, kai visai kitaip ir duona, ir gėlės kvepėjo, ir tėvai visai kitaip kalbėjo. Pabūkim kiekvienas šį vakarą savo vaikystės kraštuose, tegul primena šis filmas mūsų gero krašto geras vieteles.“
Išsakęs šiltus linkėjimus aktorius priminė, kad pats esąs iš Zarasų, jo žmona ir partnerė „Riešutų duonoje“ – iš Širvintų, o visa Aukštaitija, anot jo, kvepia riešutų duona.

Svarbu, kad vaidmuo
kažką reikštų

Po filmo namo skubantys aktoriai rado laiko pabendrauti su žiūrovais, o paskui – pasidalyti įspūdžiais su „Utenio“ skaitytojais. A. Latėnas ir E. Piškinaitė-Latėnienė sakė, kad ir po 42-ejų metų šis filmas jiems svarbus, o peržiūra kelia jaudulį. E. Piškinaitei-Latėnienei Liukos Kaminskaitės vaidmuo buvo pirmasis. pasidomėjus, kaip anuomet jautėsi, aktorė prisiminė: „Labai sunku buvo. Aš buvau studentė, varžiausi, nes dauguma aktorių jau buvo žinomi, vieni mažiau, kiti net labai, ir man atrodė, kad aš nieko nemoku. Bet po truputį pamačiau, kad niekas nesikandžioja, visi jie žmonės, visi nori padėti, ir viskas susitvarkė.“
A. Latėnas sakė, kad tiek tada, tiek dabar renkantis vaidmenis jam svarbu, jog tai atrodytų reikalinga žmonėms, kad personažas žiūrovams pasakytų kažką svarbaus ir kad filmas arba spektaklis išliktų žiūrovų atmintyje.
„Šiame filme užkabinta daug svarbių momentų, visa šeimos grandinė parodyta – seneliai, tėvai, vaikai, anūkai, jų gražūs santykiai. Parodyti gyvenimiški, svarbiausi žmogui momentai“, – sakė aktoriai paklausus, juo jiems reikšminga „Riešutų duona“.