Iš amžių glūdumos ateina garsas: Lietuva – dainų kraštas. Manau, jog tas pats garsas sklinda ir latviui, ir estui, jau nekalbant apie kartvelą. Visose pasaulio šalyse daina turi savo ypatingą vietą ir reikšmę kiekvienos tautos gyvenimo istorijoje. Bet savoji daina visada reikšmingesnė ir mielesnė, skambesnė ir labiau raminanti mūsų širdis. Daina žmogų lydi nuo jo krykštavimo lopšyje iki tylios grabo lentos. Vieni ją dainuoja, o kiti klausosi ir žavisi melodijų darna, žodžių prasme.
Įspūdingas ir gražias dainas kūrė poetai, kompozitoriai. Jas dainavo chorai, solistai, ansamblių dainininkai, jų melodijos liejosi orkestrų, įvairių muzikos instrumentų gausme. Apie dainas, jų reikšmę žmogaus gyvenime rašė ir teberašo mokslinius darbus, disertacijas muzikologai, dirigentai, kiti meno žmonės, o ir patys dainininkai.
