Aktualijos

Nuo tradicijų iki modernumo: nepatikėsite, kiek toli pasistūmėta per 200 metų

Ar šiandien įsivaizduojate pasaulį be elektros, išvystytos transporto infrastruktūros, be išmaniųjų telefonų, televizorių ir daugelio kitų dalykų, kurie mums jau tapę įprastais? O prieš 200 metų žmonės apie juos nė nesvajojo… Mūsų visuomenė per porą šimtmečių itin ryškiai pasikeitė. Modernizacijos procesas palietė kone kiekvieną žmonių gyvenimo aspektą ir šiandien gyvename visiškai kitaip, nei mūsų protėviai prieš 200 metų.

Anuomet – tradicijos, dabar – modernumas

Prieš 200 metų tradicijų reikšmė buvo didžiulė. Tai apėmė ir bendruomenių gyvenimo būdą, ir religiją, šeimų tradicijas, amatus bei kitus gyvenimo aspektus. Buvo griežtai laikomasi nusistovėjusios tvarkos. O štai modernumo pradžios tašku galime laikyti Pramonės revoliuciją, kai pereita prie masinės gamybos, arklių tempiamus vežimus pakeitė automobiliai, traukiniai, atsirado elektra ir daug kitų gyvenimą keitusių aspektų. Šiandieninius laikus galime tvirtai vadinti moderniais, kur dominuoja pažangiausios technologijos, pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas.

Gyvenimo lygis

Nesuklysime pasakę, kad eilinis pilietis dabar gyvena ne ką prasčiau, nei anuomet gyveno pasiturintieji ar net karaliai. Skurdo lygis šiais laikais yra kur kas žemesnis nei prieš porą šimtmečių, kai labai didelė visuomenės dalis turėjo tikrąja to žodžio prasme išgyventi.

Sveikatos lygis

Šiame kontekste pokytis yra milžiniškas. Šiais laikais neturime daugybės mirčių nuo epidemijų, marų ir kitų baisių ligų, kurios anuomet pasiglemždavo nesuvokiamus skaičius žmonių gyvybių. Išradus skiepus, antibiotikus, buvo pažabota daug ligų. Šiandien medicinoje turime pažangiausias technologijas, kuriomis naudodamiesi specialistai atlieka ypač sudėtingas procedūras, apie kurias anuomet gyventojai nė nenutuokė ir nesvajojo.

Požiūris į „kitokius“ žmones

Žmonės, turintys vienokią ar kitokią negalę, anuomet nebuvo integruojami į visuomenę, dažniau jie būdavo atstumti, atskirti, laikomi našta. Prisiminkime garsųjį V. Hugo romaną „Paryžiaus katedra“, kuriame vienas iš pagrindinių veikėjų – šlubas, kuprotas, suluošintas Kvazimodas. Šiandien žmonių požiūris į asmenis su negalia visiškai pakitęs – jie noriai integruojami į visuomenę, darbo rinką, turi daug galimybių dirbti, keliauti ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Beje, jei norite paskaityti minėtą, ar kitus Hugo romanus, apsilankykite Vaga.lt e. parduotuvėje.

Moterų teisės

Anuomet moterų teisės buvo itin apribotos, pavyzdžiui, ribota teisė į galimybę balsuoti, į švietimą ir pan. Šiandien galime drąsiai teigti, jog lyčių lygybė yra vienas iš modernųjį gyvenimą apibūdinančių aspektų. Moterys ne tik gali balsuoti, bet ir užimti aukštas pareigas politikoje, jos gali kurti verslus, save išlaikyti, mokytis.

Tai tik keli aspektai, atspindintys kaip pakito mūsų visuomenė nuo tų laikų, kai dominavo nusistovėjusi tvarka, iki dabar, kai turime neribotas galimybes tobulėti, gyventi sveikai ir komfortiškai.