Genovaitė ŠNUROVA. Netikit, kad virusai bijo grojančių, šokančių, dainuojančių? Vadinasi, reikėjo nepatingėti ir ateiti į Kuktiškių kultūros namuose vykusią tradicinę aštuonioliktąją kaimo kapelų šventę „Grok, armonika“ ir įsitikinti. Šventę organizavo ir iš anksto su kolektyvais tarėsi kultūros darbuotojos Ligita Balčiūnienė ir Giedrė Tubelienė. Tie, kurie pasižadėjo atvykti, išlaikė duotą žodį: nesusirgo, neišsigando drėgnų rudens orų, iškritusio šlapio sniego, slidžių kelių, o ir jokiems virusams neleido net prisiartinti. Tiesa, L. Balčiūnienė, viena iš šventės organizatorių ir vokalinio kolektyvo vadovė, lyg tyčia prieš pat šventę susirgo, todėl Kuktiškių dainininkai negalėjo lipti į sceną, nors buvo puikiai pasiruošę. Ką darysi, ruduo yra ruduo, su juo nepajuokausi, nes jis greitai pastebi, jog per lengvą striukę apsivilkai, peršlampančius batus apsiavei, šaliką pamiršai užsirišti… Iš anksto sakau, muzikantai ir dainininkai šaunuoliai: puikiai padainavo visas per repeticijas išmoktas, dažniausiai iš tėvų ar senelių girdėtas liaudiškas ar kompozitorių sukurtas dainas, pagrojo ir pasiutpolkių, ir valsų pynę, ir fokstrotų nevengė. Galvojat, kad žiūrovai ramiai sėdėjo? Tikrai ne. Ir dainą kartu traukė, ir svajingo valso sūkuryje sukosi, ir pasiutpolkę trypė. O ko gi iš viso eiti į šventę, jei nepasinaudosi šiek tiek pristabdyto karantino sąlygomis atsiradusia galimybe pasilinksminti. Tuo labiau kad kitą dieną jau prasidėjo adventas – ramybės ir susikaupimo laikas. „Grok, armonika“ šventėje dalyvavo Šaulių sąjungos Utenos rinktinės kapela „Dar ne sutema“, Molėtų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Prie Virintų“, Ignalinos kultūros centro kapela „Ringė“, Zarasų kultūros centro Dusetų dailės galerijos kapela „Du sietai“ ir uteniškiams gerai pažįstami „Muzikontai iš pa Utenas“. Žinoma, šventė neapsiėjo ir be liaudies muzikantų Luko Gaižučio ir Rimanto Vlado Treinio – jauniausio ir vyriausio Utenos rajone Peterburgo armonikų virkdytojų be skoningos scenografijos, kurią nebe pirmą kartą sukuria tauragniškė Janina Šinkūnienė. Šventę vedė Malvina Rauktytė. Molėtiškiai savo programą pradėjo daina „Prie Virintų“, kuriai muziką parašė kapeloje grojantis Algimantas Žukauskas, o žodžius – uteniškiams gerai žinomas poetas, Rašytojų sąjungos narys Vytautas Kaziela, kilęs iš Molėtų krašto. Ignaliniečių užtraukta „Varnalėša“ daugeliui priminė jaunystę, nes šioji daina bene prieš 50 metų buvo pasiekusi populiarumo viršūnę… Rudenį prasidėjusios įvairios kaimo kapelų, liaudies muzikantų, muzikuojančių duetų šventės daugeliui atlikėjų „kirtosi“ su pasirodymais kitose vietose. Gal todėl ir „Muzikontai iš pa Utenas“ šį kartą tebuvo dviese – sutuoktiniai Rima ir Raimundas Garsonai. Kone tris valandas trukę pasirodymai tikrai neprailgo. Tuo labiau kad smagu buvo klausytis, ploti, iki įkais delnai, dainuoti kartu su visais ir šokti iki devinto prakaito… Žiūrovams buvo suteikta teisė išrinkti jiems labiausiai patikusią kapelą. Balsavimas parodė, kad šio vardo verta Ignalinos kultūros centro kapela „Ringė“. Svečiams atiteko prizas –Vytauto Šemelio išdrožta Šv. Pranciškaus skulptūra ir LR Seimo nario Gintauto Palucko dovana. Visoms kapeloms ir liaudies muzikantams įteiktos šventės rėmėjų (tarp jų ir LR Seimo narys G. Paluckas) dovanos, Utenos kultūros centro direktoriaus Eriko Druskino pasirašyti padėkos raštai. G. Palucko atstovas Utenoje Paulius Čyvas Seimo nario pasirašytus padėkos raštus įteikė L. Balčiūnienei, G. Tubelienei, V. Šemeliui, M. Rauktytei. Atsisveikinta lyg ir neilgam – iki devynioliktosios kapelų šventės, vyksiančios kitais metais. Pasibaigus pasirodymams, kapelų dainininkai ir muzikantai dar ilgai bendravo tarpusavyje, vaišinosi Janinos Šinkūnienės troškiniu, tarėsi dėl koncertų ir repertuarų atnaujinimo.
