Vytautas Indrašius
Toli nuo Užpalių Šilutės kraštas, vos ne visą Lietuvą reikėtų pervažiuoti, kad patektum į Vėžaičius. Šioje gyvenvietėje nuo 1952 m. gyvena ir dirba mokslininkas Vytautas Gipiškis. Prasmingai nugyventas gyvenimas, protu ir širdimi dirbta tautos gerovei, parašytas mokslinis darbas, užauginti du puikūs sūnūs, su šeimomis gyvenantys Vilniuje. 2020 m. rugpjūčio 3 d. gerbiamas mokslininkas šventė 90 metų jubiliejų.
Mokslinė V. Gipiškio veikla įvertinta daugeliu apdovanojimų, iš kurių, pasak jo paties, svarbiausi šie: Valstybinė premija, skirta 1979 m. už dirvos kalkinimo technologijos įdiegimą, ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, įteiktas 1996 m. vasario 9 d. Tačiau Vytautui, pasiekus tokias gyvenimo aukštumas, dar užteko energijos surinkti duomenis ir kaip laurų vainiką gyvenimo jubiliejui išleisti knygą „Degėsių Galvydžiai“. V. Gipiškis Degėsių kaimą paliko prieš 70 metų, tačiau dar atsirastų ne vienas senolis užpalėnas, menantis neaukštą, judrų jaunuolį, lygiai su visais triūsiantį Užpalių kolūkio laukuose, ir patikslintų: „Tai pedagogų Angelės ir Prano Gipiškių sūnus.“ Iš tiesų, Vytauto tėvelis Pranas Gipiškis (1893–1980) tarpukario Lietuvoje buvo plačiai žinomas pedagogas ir visuomenininkas. Drauge su kitais inteligentais 1919 m. atgaivino Užpalių mokyklą ir buvo pirmasis jos vadovas. Vėliau, baigęs studijas, mokytojavo Telšių gimnazijoje, buvo trijų gimnazijų – Raseinių, Zarasų ir Utenos – direktoriumi, aktyvus Šaulių sąjungos narys, kurį laiką buvo laikraščio „Zarasų kraštas“ redaktoriumi, išgarsino Zarasus, 1937 m. išleisdamas kraštotyrinę knygą apie šį kraštą. Vyriausybė Prano Gipiškio pedagoginę ir visuomeninę veiklą įvertino Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu ir „Šaulių žvaigždės“ ženklu.
Tęsinį skaitykite 21 01 20 „Utenyje“