Vytautas Kazela
Prieš trejetą dešimtmečių, tokiu laiku, televizija, respublikiniai ir vietiniai laikraščiai didžiausią dėmesį skirdavo javapjūtei. Mirgėte mirgėjo skaičiai, kiek nupjauta, kiek prikulta. Ir tai visai normalu, nes nuo to priklausė, ar skalsi bus mūsų duona kasdieninė.
Tiesa, kiekviename rajone veikusios duonos kepyklos iš tųmečių miltų duoną kepti pradėdavo kur kas vėliau. Dabar Utenoje duona jau nekepama. Retai važiuodamas keliu laukuose pamatysi kombainą. Gal ir duonos niekas neaugina mūsų kraštuose?
Dėkui Dievui, augina. Rajone yra 4 specializuoti augalininkystės ūkiai. Vlado Vito, Vido Jatulevičiaus, Mečislovo ir Dariaus Bučelių. Yra ir daugiau, mažesnių, neretai auginančių gyvulius ir pašarus jiems.
Nors tėvas ir sūnus Bučeliai yra įregistravę atskirus ūkius, tačiau dirba kartu, naudojasi tuo pačiu sandėliu ir džiovykla. Norėdamas pajusti būsimos duonos kvapą Kupiškio plentu pravažiuoju posūkį į Vyžuonas ir pasuku keliuku Vytauto Didžiojo paminklo link. Už poros šimtų metrų Bučelių sandėliai. Naujais stogais, tvarkingi. Sandėliuose galima saugoti iki 1000 tonų grūdų. Į džiovyklą vienu kartu telpa 25 tonos grūdų.
„Šiais metais kartu su Dariumi buvome pasėję 520 hektarų javų. Klausi, kokie metai buvo? Vidutiniški. Jei laiku būtų paliję, derlius būtų buvęs didesnis. Jau nukūlėme apie 60 procentų plotų. Ir šį rytą turėjome prikūlę 1100 tonų grūdų.
Manau, kad vidurkis bus 3,5 tonos iš hektaro. Viename lauke byra ir po 4 tonas iš hektaro, kitame tik po tris… Mūsų žemės labai nevienodos. Našumas – nuo 28 iki 36 balų. Dalis plotų – Anykščių rajone. Ten prasčiausia žemė. Gerai tik tai, kad šiemet javapjūtė prasidėjo anksčiau. Atvežam iš lauko ir pilam į džiovyklą. Po vakar vakare praėjusio lietaus grūdų drėgnumas 19 procentų. Džiovinti reikia maždaug 4 valandas ir dar valandą vėsinti. Paskui arba į sandėlį, arba į mašiną. Turime sudarę sutartį su „Rokiškio elevatorium“.
Šiais metais grūdų supirkimo kainos kur kas mažesnės nei pernai. Už antros klasės grūdų toną moka apie 150 eurų. Todėl dar neparduodam. Vežam į sandėlius. Bandysim išlaukti, kol kainos nors šiek tiek pakils. Per javapjūtę dirbame keturiese, vėliau liekame trise. Stengiamės kuo greičiau parduoti ir pasilikti tik sėklinius. Kad ir gerai išdžiovinti, sandėlyje ilgiau palaikyti grūdai atpuola“, – ramiai pasakoja Mečislovas Bučelis.
Mums bekalbant su pilna traktoriaus priekaba iš laukų atvažiuoja Darius Bučelis. Keliuku atidulka grūdų supirkėjų automobilis. Nedrįstu ilgiau gaišinti. Per javapjūtę kiekviena valanda svarbi.
Sakote, taip ir neatsakiau į savo klausimą, kuo kvepia šių metų duona. Taip pat kaip ir prieš šimtą metų – prakaitu.
