Vytautas Kaziela
Statybos ar remontai, o ypač kelių, visada sukelia žmonėms tam tikrų nepatogumų. Tačiau kitos išeities nėra ir reikia pakentėti, kad ateityje turėtume geresnes gatves ir geresnius kelius. Kaip sakė Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas, šiuo metu daugiausia nepatogumų vairuotojams kelia Užpalių gatvės rekonstrukcija. Savivaldybė daro viską, kad tų nepatogumų būtų kuo mažiau. Šiuo metu jau veikia apvažiavimas Palijoniškio gatve. „Norisi vairuotojams palinkėti daugiau kantrybės, vairavimo kultūros ir laikytis eismo taisyklių. Jeigu vienas paskubės, pabandys būti gudresniu už kitus, pridarys nemalonumų ir sau ir kitiems. Kai baigsis rekonstrukcijos darbai turėsime patogią gatvės atkarpą, dviračių ir pėsčiųjų taką, kuris sujungs miestą su dviračių ir pėsčiųjų taku palei Rašės upelį“, – sakė M. Kaukėnas. O aš Užpalių gatvės tema daugiau nesiplėsiu – apie tai daug rašyta ir kalbėta. Kaip sakė meras, rudeniop Utenoje miesto ribose prasidės kelio Utena –Vilnius rekonstrukcijos darbai. Tai užtruks iki kitų metų. Kaip sakė meras, kitais metais turėtų prasidėti šio kelio atkarpos Utena–Molėtai rekonstrukcija. Smagu tai, kad bent jau kol kas pažadai vykdomi ir yra vilties, kad jau 2025 metais turėsime patogų susisiekimą su sostine.
Ne mažiau dėmesio reikalauja ir regioniniai keliai.
„Keliai yra nugyventi, ypač su žvyro danga, ir mes nuolat gauname skundus iš gyventojų. Mes ir patys matome, kad kelių būklė tikrai prasta. Tie keliai netgi ne visi priklauso savivaldybei. Kitus turėtų prižiūrėti Kelių direkcija. Bet ji taip pat negauna reikiamo finansavimo. Prieš kokius 7 metus visi žvyrkeliai buvo žvyruojami. Nuo 2015 metų keliai žvyruojami tik trumpomis atkarpomis – po 50 metrų. Jeigu palygintume su ankstesniais metais, kai buvo žvyruojama po 5–7 kilometrus, skirtumas yra didžiulis. Tokiu būdu keliai buvo atstatomi ir buvo iš ko juos greideriuoti. Dabar, kai keliai nežvyruojami, greideriai pradeda netgi molį ar juodžemį kelti. Tada palijus keliai pažliunga ir tampa sunkiai pravažiuojami. Ir tokia padėtis ne tik Utenos rajone, bet ir visoje apskrityje. Visi mes degalinėse perkame degalus ir mokėdami už juos sumokame valstybės nustatytą akcizą. Visi tie pinigai turėtu nueiti į Kelių priežiūros fondą. Bet valdžia, kokia ji bebūtų, visada pagudrauja. Gal apie 2008 metus 80 procentų lėšų nukeliaudavo į kelių priežiūros fondą, o likusieji kultūrai, švietimui ar dar kažkam. Pernai jau tik 55 procentai degalų akcizo mokesčio pasiekė Kelių priežiūros fondą. Šiemet dar prasčiau. Jau tik 45 procentai degalų akcizo patenka į Kelių priežiūros fondą. Didesnė degalų akcizo dalis panaudojama ne pagal paskirtį, o Kelių direkcija ir Susisiekimo ministerija tapo savotiškais įkaitais. Jie turi rinktis prioritetus ir buvo pasirinkti tiltai, kurių būklė taip pat tragiška. Todėl praktiškai sustojo vieškelių asfaltavimo programa. Nepamirškime, kad gerokai išaugo darbų ir medžiagų kainos. Todėl ir susidarė tokia padėtis, bet mes su ja nelinkę taikstytis. Mano iniciatyva, kurią palaikė Regiono plėtros taryboje esantys visų rajonų merai, parengėme raštą, kurį išsiuntėme Seimui, Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai ir Kelių direkcijai. (Pranešimo tekstą skaitykite www.utenis.lt) Aišku, yra Savivaldybių asocijacija, iš kurios aktyvumo aš pasigendu. Laukti, kol kažkas kažkur pradės judėti, mes neturime laiko, todėl visi 6 apskrities savivaldybių merai ir pasirašė šį raštą. Mūsų apskritis yra turistinė. Čia suvažiuoja poilsiautojai iš visos Lietuvos. Nors kai kuriuos ir atbaido prasta kelių būklė. Nuo to nukenčia ir kaimo turizmo sodybos, ir kitos poilsio bazės. Argumentus mes išdėstėme ir dabar lauksime reakcijos.
Turėjome pasitarimą dėl kelių problemų sprendimo. Po lietaus rekomendavome seniūnijoms pradėti kelių greideriavimo darbus. Nes kai sausa, kelius greideriuoti nėra prasmės. Sausra neleido atlikti šių darbų birželio ir liepos mėnesiais, už tai dabar praėjus lietui galima tai daryti. Mes bandome paaiškinti seniūnams, kad jie yra atsakingi už šituos darbus ir jie turi juos planuotis. Ir tuos pačius pirkimus kelių priežiūrai žiemai turi inicijuoti dabar, o ne lapkričio mėnesį. Turime atvejų iš ankstesnės savivaldybės tarybos, kai žiemos kelių priežiūros darbai buvo nupirkti tik kovo mėnesį… Šitaip neturėtų būti. Kalbant apie miesto gatves – tai pirmiausia remonto darbai prasidės Gaspariškių ir Žirgapievio gatvėse. Darbai bus vykdomi pagal patvirtintą sąrašą. Ir kiek turėsime lėšų, tiek padarysime. Sudarėme ir šaligatvių prioritetų nustatymo darbo grupę. Bus nustatyti kriterijai, pagal kuriuos bus sudaryta šaligatvių atnaujinimo programa. Norisi kad viskas būtų sudėliota objektyviai , pagal srautus, kad neliktų vietos įvairioms interpretacijoms. Yra ir nusiskundimų dėl dulkėjimo. Tiek mieste, tiek ir kaime tankiai žmonių gyvenamosiose vietose. Išbandėme naują technologiją – iš „Klaipėdos naftos“ buvo atvežtas aplinkai nekenksmingas mišinys. Technologija pasitvirtino, ji ne tik apsaugo nuo dulkėjimo, bet ir palengvina kelių priežiūrą. Aišku, tai kainuoja, bet reikia suprasti ir žmones, nes gyventi dulkėse menkas malonumas. Bandysime padėti žmonėms ir ten, kur negalime įrengti asfalto, ieškosime alternatyvių sprendimų. Kalbėsime su seniūnais ir sudarysime tokių vietų sąrašą. Juk negalima dvidešimt ar trisdešimt metų žmonių maitinti pažadais. Kalbėsimės ir su kelininkais, kad jie tuose keliuose, kurie jiems priklauso , gyvenvietėse ieškotų panašių sprendimų“, – sakė Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas.