Aktualijos

Kelionė į Druskininkus ir atgal

Vytautas Kazela

Darbo dienomis (dar prisidurdamas ir gabalėlį nakties, kad susitvarkyčiau visus darbus) padariau, ką reikėjo, kad penktadienio popietę galėčiau išvažiuoti porai dienų į Druskininkus. Važiuoju vaizdingesniu maršrutu: Utena–Ukmergė–Jonava–Ramučiai–Rumškės–Alytus–Merkinė–Druskininkai. Tiesa, Ukmergę, Kauną ir Alytų apvažiuoju miestų aplinkkeliais. Manau, suprantate kodėl. Keliai užsikimšę automobiliais. Ypač daug krovininių, važiuojančių tarptautiniais maršrutais. Kartais susidaro 10–12 automobilių vilkstinės. Vienos vilkstinės pabaigoje mane pradeda spausti vilkikas. Pasivijęs priartėja per pusmetrį. Ir taip keletą kilometrų „žaidė“, kol aplenkiau keletą sunkvežimių. Su visa pagarba galvodamas apie tolimųjų reisų vairuotojus, noriu perspėti visus – tai papildomas rizikos šaltinis. Dauguma vairuotojų padorūs, atsakingi žmonės, bet pasitaiko ir „budulių“, kuriems ant visko nusispjaut. Suprantu, Vyriausybei, Sveikatos ministerijai neįmanoma numatyti visų atvejų, bet ji privalo nurodyti savivaldybių administracijoms pateikti pilną informaciją apie tai, kada vairuotojai išvyksta ir grįžta iš užsienio, kaip ir kur karantinuojasi. Už šio nurodymo nesilaikymą skirti tūkstantines baudas. Piktinatės – papildomas darbas. Nieko – ištvers. Metų metais apeidami įstatymus ir mokėdami tik simbolinius mokesčius jie susikrovė didžiulius turtus. Man, daugelį metų dirbančiam su žurnalistika susijusį darbą, taip ir nepavyko prakalbinti šioje srityje dirbančių įmonių vadovų. Tyli kaip žuvys. Mano nuomone, tylima todėl, kad yra, ką slėpti. Grįžusios transporto priemonės turi būti privalomai dezinfekuojamos. O mes atsargiau elkimės pakelių aikštelėse, kur sustoja krovininiai automobiliai. Ir duokime durniui kelią, kuris važiuoja apsižergęs ištisinę vidurio kelio liniją. Nežinai, ant kokio „budulio“ pataikysi. Vieną tokį, nenorėjusį karantinuotis, girdėjau, tik policija privertė paklusti.

Tęsinį skaitykite 2020 04 25 „Utenyje“