Aktualijos

Kelias į save. Arba šiek tiek apie Švento Jokūbo kelią Lietuvoje bei kitas vasaros keliones

Vytautas KAZELA. Ir akmuo gulėdamas samana apauga. Kartais reikia pabėgti karalaitei iš rūmų, nes kitaip karūna ima galvą spausti. Užsisėdėti vietoje (kabinete ir minkštoje kėdėje) nevalia ir paprastam mirtingajam. Žmogaus organizmas nepritaikytas ilgam sėdėjimui prie kompiuterio. Neatlaiko stuburas. Žmogui reikia judėti. Taip jau nutiko, kad šiais metais į kalnus neišvažiavau. Nors ir buvau planavęs. Bet, kaip sakoma, žmogus planuoja, o korona iš tų žmonių planų juokiasi. Bet virusas ir gerą darbą padarė – visus privertė pakeliauti po Lietuvą. Sužinoti ir pamatyti tai, kas gražaus ir įdomaus yra visai šalia, už trisdešimties ar šimto kilometrų. Bet gal aš ne nuo to pradedu šį pasakojimą…
Keliauti pradėjau sulaukęs keturiasdešimties. Iki tol nebuvo nei laiko, nei pinigų. Reikėjo statyti namus, auginti vaikus. Žinoma, vasarą kelioms dienoms pavykdavo ištrūkti į Palangą, Šventąją, Nidą. Paskui aplankiau daugelį Europos šalių. Iš pradžių važiavau bet kur, nes viskas buvo nematyta. Paskui, ilgėjant aplankytų šalių sąrašui, pradėjau atsirinkti. Manęs dar ir dabar netraukia nei madingi kurortai, nei poilsis, kur viskas įskaičiuota. Didžioji mano meilė – kalnai. Ir šiais metais planavau kelionę į Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos kalnus. Nugyventi metai ant mūsų pečių palieka naštą. Ir kuo toliau tas metų nešulys kaupiasi, tuo labiau palinksti po juo. Todėl ir eini į tas pačias sunkiausias vietas, nes supranti – dar metai kiti ir neužteks jėgų. Bet aš ir vėl ne apie tai.
Pastaruosius keletą metų svajojau, kad išėjęs į pensiją išeisiu Šv. Jokūbo keliu. Manau, kad visi žino, kas tai yra. Šv. Jokūbo kelias Europoje žinomas dar nuo ankstyvųjų viduramžių, manoma, kad juo vaikščiojama buvo jau prieš daugiau nei tūkstantį metų. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose – metraščiuose – kelias paminėtas dar XI amžiuje. XII amžiaus antroje pusėje Popiežius Aleksandras III Santjago de Kompostela miestą, kurio katedroje, kaip tikima, ilsisi Šv. Jokūbo palaikai, paskelbė šventuoju, 1993-iais metais Šv. Jokūbo kelias įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. (Tęsinys 2020 10 17 laikraštyje)