Genovaitė ŠNUROVA
Dar žiemą apie kaimų tuštėjimą ir žmonių susvetimėjimą kalbėjomės su keturių parapijų tikinčiuosius aptarnaujančiu kunigu Jurgiu Kazlausku. Jis pandemijos laikotarpiu nelankė parapiečių jų namuose, o karantinui pasibaigus, rado labai pasikeitusį vaizdą: tiesiogine žodžio prasme ištuštėjusius kaimus, vienkiemius, netgi miesteliuose į daugelį namų joks takelis sniege nebuvo pramintas. Dar prieš pandemiją kai kuriuose kaimų namuose gyveno po du ar tris žmones, dabar namai arba jau tušti, arba tik retkarčiais kažkas duris atsirakina.
Stebino ir žmonių susvetimėjimas: kaimuose nupirktose sodybose įsikuria miestiečiai, teritoriją apsitveria tvoromis ir nemato reikalo nei susipažinti, nei bendrauti su senbuviais.
Tas pats ir miesteliuose: paklausk bet kurios gatvelės gyventoją kaimyno pavardės – nepasakys. Nebendrauja. Grįžta namo iš darbų ir užsidaro lyg tvirtovėse.
Benediktas Juozėnas, gimęs kaime, bet beveik penkiasdešimt metų pragyvenęs mieste, nusipirko sodybą netoli gimtinės. „Įsikūręs kaime, atsivežiau ketverių metų anūką, nes man baisoka buvo girdėti jo samprotavimus, kad pienukas auga parduotuvėje, kad duonelė išlenda iš krosnies, kad mėsytė irgi kažkokiu stebuklingu būdu atsiranda šaldytuvuose. Galvojau, „šaligatvio vaikui“ parodysiu gyvuliukus, medžius, gėlytes, tegul savo akelėmis pamato viską ir įsitikina, kad ir duonelės, ir pienuko, ir mėsytės pradžia – kaime.
O ką parodžiau? Aplink sodybą augančius medžius. Vaismedžių keletą. Kadangi tada obelys dar tik žydėjo, vaikui niekaip neišaiškinau, kad rudeniop vietoj žiedų bus obuoliai. Nepatikėjo. Obuoliai, pasak jo, būna tik parduotuvėje. Buvau užsibrėžęs parodyti vaikui karvę. Ir būtinai tokiu metu, kai ją melš. Maniau, kad vaikas savo akimis pamatys, iš kur atsiranda pienelis, o aš jam papasakosiu apie pieno kelią iki parduotuvių lentynos. Ir ką jūs sau galvojate – ne tik mano, bet ir aplinkiniuose kaimuose niekas karvių nebeturi. Pasirodo, neapsimoka jas laikyti. Viena vertus, daug kam sveikata nebeleidžia, o ir pieno supirkimo kainos tokios, kad, skaičiuok neskaičiavęs, nesusiduria galas su galu.
