Nelaimės mus visada užklumpa netikėtai ir dažniausiai visiškai nepasiruošusius. Pandemija, karantinas nauji dalykai ne tik gydytojams, medicinos personalui, bet ir mums visiems – nuo vaiko iki šimtamečio senolio, nuo valytojos iki didžiulės bendrovės vadovo. Kasdien iškyla vis naujų problemų ir klausimų, į kuriuos paprasčiausiai neturime atsakymų. Šiuo momentu labai svarbus kvalifikuotas specialisto žodis – gydytojo, psichologo, ekonomisto. Į Vytauto Kazelos klausimus maloniai sutiko atsakyti psichologė Edita Pakalnienė.
Tebesitęsia karantinas. Suaugusieji dirba nuotoliniu būdu, vaikai taip pat mokosi nuotoliniu būdu. Statistika rodo, kad didėja smurto artimoje aplinkoje atvejų. Kaip to išvengti?
Karantino laikotarpis atvėrė skausmingas visuomenės, šeimų žaizdas. Izoliacija, pandemija apribojo žmogaus teisę į saugumą, laisvus pasirinkimus, bendravimą. Žmonės išgyvena stiprius sunkius jausmus – pyktį, baimę, nerimą, vienatvę, menkavertiškumą ir t. t. Kai kurie iš jų šiuos jausmus temoka išreikšti įvairiomis smurto formomis.
Norint sumažinti smurtą artimoje aplinkoje pirmiausia turi susiformuoti visuomenėje stipri nuostata, jog nė viena smurto forma netoleruojama. Daug metų mūsų visuomenė gyveno smurtinio režimo sąlygomis, esame išmokę prisiimti aukos vaidmenį, kai kiti smurtauja prieš mus. Įvairios smurto formos gajos ne tik šeimose, bet ir darbovietėse, mokyklose ir kitose socialinėse aplinkose. Kiekvieną dieną žmonės renkasi, kokį vaidmenį prisiimti: aukos, smurtautojo ar pagarbaus, bendradarbiaujančio piliečio. Pavyzdžiui, darbe žmogus išgyvena sunkų konfliktą su vadovu, kuris jį apšaukia, pažemina, pagrasina atleisti iš darbo. Darbuotojas nieko neatsako vadovui, tik nuleidęs galvą išklauso. Vakare, parėjęs namo, apšaukia savo žmoną ar vaiką.
Šis pavyzdys rodo, kad asmuo išgyvena abu vaidmenis – tiek aukos, tiek smurtautojo. Norint pasiekti, kad žmogus nesirinktų šių dviejų vaidmenų, visi visuomenės nariai turi vienas su kitu bendrauti ramiai, pagarbiai, tolerantiškai, gebėti įsijausti į kito žmogaus emocinę gyvenimo būseną. Tačiau šiuo sunkiu laikotarpiu, išgyvenant daug esamų ir numatomų pavojų, žmogaus smegenų limbinė sistema, atsakinga už emocijas ir už reakcijas pavojaus metu, dažnai automatiškai išjungia smegenų mąstymo dalį ir įjungia savigynos instinktyvų mechanizmą „spruk arba pulk“. Didžiausias uždavinys kiekvienam iš mūsų, sukilus sunkiems jausmams, sustoti, giliai kelias minutes pakvėpuoti, nusiraminti ir tik tada veikti. (Tęsinys 2020 05 13 laikraštyje)
