Jonas Vaiškūnas
Vidurnakčiais
kulminuos Šienpjoviai
Giedrais gruodžio vakarais pietinėje padangėje puikuojasi aukštai iškilęs įspūdingas Pegaso kvadratas su išraiškinga Andromedos žvaigždžių eile, nusidriekusia į rytus linkui Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Kiek kairiau ir žemiau šio didžiulio kvadrato, blausiame Žuvų žvaigždyne išsiskirs rausva šviesa žaižaruojanti Marso planeta. Beveik virš galvos iškilęs išraiškingas „W“ raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas vakarų Lietuvoje vadintas keistu Jukštandžio arba Juostandžio vardu. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto iškops trijomis viena greta kitos eilute išsidėsčiusiomis ryškiomis žvaigždėmis išsiskiriantis, Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, apsuptas ryškiausių žiemos žvaigždžių rato: Sirijaus, Prokiono, Kastoro ir Polukso, Kapelos, Aldebarano.
Įvyks didžioji
Jupiterio ir Saturno jungtis
Marsas vakarais rausvai švyti aukštokai iškilusiame neryškiame Žuvų žvaigždyne. Jo šviesis sparčiai blėsta ir mėnesio pabaigoje sumažės daugiau nei du kartus. Gruodžio 23–24 d. kiek žemiau Marso praslinks priešpilnis Mėnulis.
Jupiteris ir Saturnas, sudarydami įspūdingą porą, švyti palei pietvakarių horizonto ant Šaulio ir Ožiaragio žvaigždynų ribos, vis labiau artėdami vienas prie kito. Kiek kairiau ir aukščiau ryškiojo Jupiterio spindintis Saturnas bus 10 kartų blausesnis už Jupiterį. Gruodžio 17 d. vakare, kairiau nuo Jupiterio ir Saturno poros, švytės jauno Mėnulio pjautuvas. Gruodžio 21 d. vakare, jau perėjusius į Ožiaragį, Jupiterį ir Saturną skirs mažesnis nei 0,1 kampiniо laipsnio atstumas, tai maždaug 1/5 regimojo pilno Mėnulio skersmens.
Gruodžio 22 d., didžiausio suartėjimo dieną, Saturnas jau bus persislinkęs dešiniau Jupiterio. Stebėti šią glaudžią planetų porą geriausia beužgęstant vakaro žaroms į pietvakarių pusę atviroje vietovėje apie 17 val. Bet galima pradėti ir iš karto po saulėlydžio, po 16 val. Juodvi sušvis neaukštai virš horizonto ir nusileis apie 18 val.
Šių didžiausių Saulės sistemos planetų suartėjimas, vadinamas didžiąja jungtimi, vyksta vidutiniškai kas 19 metų, tačiau ne visada būna matomas dėl Saulės šviesos. Kitas toks glaudus šių dviejų planetų susitikimas bus matomas tik 2080 m. kovo 15 d., tačiau to suartėjimo stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus ne tokios palankios kaip šiemet. Taip arti vienas kito Jupiteris ir Saturnas buvo atsidūrę 1623 m. birželio pabaigoje, tačiau šio suartėjimo stebėjimui trukdė Saulės šviesa.
Venera–Aušrinė rytais neilgai prieš Saulės tekėjimą ryškiai sužimba Svarstyklių žvaigždyne. Mėnesio viduryje pereina į Skorpioną, o dar po kelių dienų keliauja į Gyvatnešį.
Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose.
Dvyniai pažers
daugiausia meteorų
Gruodžio 7–17 d. reikšis vienas įspūdingiausių meteorų srautų – Geminidai. Būtent šis meteorų srautas šiemet turėtų pažerti daugiausiai „krentančių žvaigždžių“. Srautas vadinamas Geminidais todėl, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi būtent Dvynių žvaigždyne. Tai vienintelis žinomas meteorų srautas, kildinamas ne kaip įprasta iš kosminėje erdvėje paskleistų kometos uodegos dulkių, bet iš asteroido 3200 Faeton (Phaethon) dalelių. Daugiausia meteorų Geminidai turėtų paberti naktį iš gruodžio 13 į 14-ą. Tuomet tikimasi sulaukti sužimbant iki 150 meteorų per valandą. Meteorų stebėjimo sąlygos šiemet bus itin palankios, nes bus Mėnulio jaunatis ir jo šviesa netrukdys stebėjimui.
Gruodžio 21 d. 12 val. 02 min. Saulė praeis per žiemos saulėgrįžos tašką ir įriedės į Ožiaragio ženklą. Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metuose diena. Po keleto dienų pirmajai vakaro žvaigždei sužibus sėsime prie Kūčių stalo.
