Sandra Dastikienė
M. Veriovkinos draugijos „Senųjų kaimynų“ projektas, pradėtas Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, tęsiasi ir šįmet. Projekto tikslas – prisiminti daugiakultūrį kraštą pristatant iš jidiš kalbos išverstą Utenos žydų atsiminimų knygą, kuriant gatvės meno ir videokūrinius, rengiant naujus žydų kultūros kelio objektus, kurie veda per kelis miestelius – Uteną, Anykščius, Molėtus, Alantą ir Dusetas. Šiandien pristatome meno laboratorijos „Kiaurai sienas“ menininkių Linos ir Laurynos darbų idėjas ir dalijamės kūrybos proceso nuotraukomis. Keturi pasakojimai skirtinguose miesteliuose bus perteikti visiškai skirtingomis priemonėmis, kaip skirtingos ir asmenybės bei pačios vietos, kuriose atsiras kūriniai: Utenoje bus įamžintas Bernardas Lownas – kardiologas, defibriliatoriaus išradėjas, Nobelio taikos premijos laureatas. Išradėjas viename interviu yra pasakęs, kad, įvykus prisilietimui, griaunami tarp žmonių esantys milžiniški barjerai. Utenos miesto centrinėje aikštėje gydytojo atminimą įprasmins mažosios metalo plastikos Širdis, kviečianti prisiliesti prie šio iškilaus žmogaus istorijos; Anykščiuose neofreskos pavidalu atgims tarpukaryje čia gyvenusios poetės Miriam Libenzon istorija. Miriam emigravo į Palestiną prieš Antrąjį pasaulinį karą ir taip išsigelbėjo nuo mirties. Deja, žiaurus likimas neaplenkė jos Anykščiuose likusios šeimos ir mylimos jaunėlės sesers… „Gyvendama Amerikoje, Miriam nuolat prisimins Anykščius kaip vizijų pasaulį. Ne idealų, bet labai, net pasąmoningai savą. Iš atminties gelmenų plauks pasakiški vaizdai; juos užrašiusi eilėmis, po kiekvieno eilėraščio pavadinimu būtinai pažymės: „Mano miestelis Anykst, Lietuva“. Tai ir adresas, ir kodas, ir likimas. Eilėraščiuose – savotiška lyrinė autobiografija su žydų poezijai būdingu švelniu grauduliu, neblėstanti meilė gimtinei, praradimo jausmas ir konkretūs mažo miestelio žydų gyvenimo vaizdai.“ (Rimantas Vanagas, „Žali žydų plaukai“); Molėtuose jaukią ir jaukiai su aplinkiniais sugyvenčią bendruomenę primins charizmatiškas Žvejys, į mus žvelgiantis iš senos, kiek pablukusios fotografijos. Jo atvaizdas papuoš metalo plastikos inkliuzą, kuris bus pritvirtintas ant istorinio žydų pastato; Dusetose, vienoje pagrindinių miestelio gatvių, subtilus emalio inkliuzas kvies prisiminti žydiškąsias tradicijas – kūrinyje vaizduojama Dusetiškė, laiminanti šabo žvakes… Iš nuotraukos tarsi sklindanti magiška šviesa tampa simboliu kultūros, kuri visada suburdavo (ir vis dar suburia) skirtingų kartų ir po visą pasaulį išsibarsčiusius žydų tautybės žmones. Projektą remia LKT ir Utenos savivaldybė, veiklos planuojamos įgyvendinti 2021 birželio–liepos mėnesiais.
