Jonas Vaiškūnas
Iškeliaus žiemos žvaigždės
Balandžio vakarais žiemos žvaigždynai vienas paskui kitą leisis už vakarų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai, Tauras su rausvuoju Marsu. Aukštokai palypėjęs pietuose švytės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Kiek dešiniau spingsės blausus Vėžio žvaigždynas, o dar dešiniau – žibės įspūdingi Dvyniai su šviesiomis Kastoro (aukščiau) ir Polukso (žemiau) žvaigždėmis. Virš pietryčių horizonto tekės Mergelės žvaigždynas su ryškumu išsiskiriančiomis Spikos žvaigžde bei Saturno planeta. Kiek kairiau ir aukščiau spindės Jaučiaganis su šviesiuoju Arktūru. Neįprastoje padėtyje atsidūrę, aukštai virš galvos, pačiame zenite, žibės Didieji Grįžulo Ratai.
Sietynas prišauks tikrąjį pavasarį
Garsusis Tauro žvaigždžių spiečius Sietynas kas vakarą svirs vis žemiau prie vakarų horizonto. Balandžio pabaigoje jis ištirps vakaro žarose ir nepasirodys iki pat vidurvasario. Paskutinis vakarinis Sietyno nusileidimas nuo seno buvo siejamas su balandžio 23-iąja – Jorės, arba Jurginių, diena. Buvo sakoma: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroje, kumelė vagoje“. Šiuo laiku būdavo pirmą kartą į ganyklas išgenami gyvuliai, pradedama arti, ruošiamasi pavasario sėjai. Gamtininkai šį laiką vadina tikrojo pavasario pradžia.
Išsiskirs Marsas
Marsas išryškės po saulėlydžio vakarų horizonto link svyrančiame Tauro žvaigždyne tarp dangiškojo jaučio ragų. Balandžio 15 d. tarp Tauro ryškiausios Tauro žvaigždės Aldebarano ir Sietyno įsiterps jaunas trijų dienų Mėnulio pjautuvas. Balandžio 16 d. jaunas Mėnulis pasikels tarp Tauro „ragų“ ir švytės kiek žemiau nei Marsas. O balandžio 17 d. vakare ūgtelėjęs pjautuvas spindės dar aukščiau ir, jau prasilenkęs su Marsu, – kiek aukščiau ir kairiau pastarojo.
Jupiteris tekės pietryčiuose: rytais prieš saulėtekį Ožiaragio, o pačioje mėnesio pabaigoje – Vandenio žvaigždyne, diena iš dienos šviesėdamas. Tačiau aukščiau pakilti nespės, nes, kaip ir Aušrinė, paskęs ryto žarose.
Saturnas tekės pusvalandžiu anksčiau nei Jupiteris tame pačiame Ožiaragio žvaigždyne. Tik spindės bemaž 10 kartų blausiau nei šviesusis Jupiteris.
Veneros ir Merkurijaus šį mėnesį nematysime.
Pažirs lyridų meteorai
Nuo balandžio 16 iki 25 d. reikšis lyridų meteorų srautas. Daugiausia meteorų jis pabers naktį iš 22-osios į 23-iąją. Tikėtina sulaukti apie 20 meteorų per valandą, tačiau priešpilnio Mėnulio šviesa nustelbs silpnesnių meteorų žybsnius. Ir vis tik verta pakelti akis į dangų, nes lyridai neretai pradžiugina ir labai ryškiais meteorais, paliekančiais net keletą sekundžių matomas išraiškingas garų uodegas.
Padidės Mėnulis
Balandžio 27 d. 5:31 val. Mėnulis taps pilnatimi būdamas netoli savo arčiausio nuotolio nuo Žemės, todėl jis atrodys šiek tiek didesnis. Tokiam Mėnuliui pastaraisiais laikais prigijo Supermėnulio pavadinimas, tačiau tiksliau jį būtų pavadinti Didžiąja pilnatimi. Jei tik bus giedra, verta ja pasigrožėti. Balandžio 27 d. Mėnulis Svarstyklių žvaigždyne tekės 21:22 val. Vilniuje, 21:42 val. Klaipėdoje.