Jonas Vaiškūnas
Žiemos žvaigždynai trauksis
Įsibėgėjant pavasariui žiemos žvaigždynai svirs prie vakarų horizonto: Didysis Šuo ir Mažasis Šuo, Šienpjoviai, Tauras – mėnesio pabaigoje jau skendės vakaro žarose ir atgal grįš tik vasarai besibaigiant. Pietuose po aukštai iškilusiais Didžiaisiais Grįžulo Ratais įspūdingai švytės Liūto žvaigždynas. Žemiau ir kairiau jo tekės Mergelė su Spikos žvaigžde. Kairiau nuo Mergelės žėrės Jaučiaganio žvaigždės su ryškiuoju Arktūru. O nuo Liūto į dešinę išsiskirs įspūdingieji Dvyniai su savo šviesiausiomis Polukso ir Kastoro žvaigždėmis. Tarp Dvynių ir Liūto spingsės neryškios Vėžio žvaigždelės. Palei šiaurės rytų horizontą tekės Lyros žvaigždynas su įsidėmėtina vasaros kelrode – Vegos žvaigžde.
Sietynas skelbs tikrojo
pavasario pradžią
Balandžio 23 d. mūsų protėvių sakmėmis apipinto Sietyno žvaigždės paskęs vakaro žarose ir Saulės šviesoje ištirps iki liepos pradžios. Šis Sietyno žvaigždžių dingimas nuo seno buvo laikomas svarbiu tikrojo pavasario pradžios ženklu. Sakyta: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroje, kumelė vagoje“. Tai buvo ženklas, kad galima pirmą kartą į ganyklas išginti gyvulius, pradėti pavasarinę orę, ruoštis sėjai. Tuo laiku švęsta pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė (Jurginės).
Pasirodys visos plika
akimi matomos planetos
Nuo balandžio vidurio susidarys palankios sąlygos retai iš Saulės spindulių išsivaduojančio Merkurijaus stebėjimui. Maždaug nuo 21:30 val. jį bus galima stebėti neaukštai palei vakarų horizontą – žemiau ir kiek dešiniau nuo Sietyno. Balandžio 29 d. pasiekęs rytinę elongaciją (toliausią kampinį nuotolį nuo Saulės) Merkurijus iš apačios labai arti prisislinks arčiausiai vakaro žarų jau išblukintų Sietyno žvaigždžių.
Kitos trys plika akimi matomos planetos pasirodys rytais virš rytų–pietryčių horizonto. Ryškiausiai švies Venera-Aušrinė. Nuo jos į dešinę ekliptikos juostoje rikiuosis Marsas ir Saturnas. Apie balandžio 20 d. visos vienodais tarpais viena nuo kitos nutolusios planetos sudarys nuo rytų pietryčių horizonto link kylančią įkypą vorą. Vėliau ryškioji Aušrinė, vis labiau artėdama prie 6 kartus jai šviesiu nusileidžiančio Jupiterio, šią darnią vorą išderins. Balandžio 29 d. Venera beveik susilies su Jupiteriu – prisislinks prie jo vos per keliolika kampo minučių.
Dangų skros lyridų
meteorų strėlės
Balandžio 15–29 dienomis bus galima stebėti lyridų meteorų srautą. Šio meteorų srauto maksimumo laiku, kurio tikimasi balandžio 22 d. 21 val. 04 min., galima tikėtis pamatyti apie 18 meteorų per valandą. Lyridų meteorai paprastai pasižymi išskirtiniu ryškumu ir gražiomis garų uodegomis.
Beje, kartais lyridai yra linkę pateikti netikėtumų. Pavyzdžiui, 1922 m. per valandą jie pažėrė net 100, o 1982 m. – 90 meteorų, bet buvo ir minučių, per kurias galėjai suskaičiuoti nuo 180 iki net 300 „krentančių žvaigždžių“! Šis meteorų srautas siejamas su 1861 m. atrastos Tečerio kometos kosminėje erdvėje paskleistomis dulkėmis. Šio meteorų srauto nenuspėjamumas vilioja stebėtojus, nes niekada negali būti tikras, ar šiemet nepasikartos neeilinis meteorų pliūpsnis.