Jonas Vaiškūnas
Žiemos žvaigždės trauksis
Balandžio vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės jau nyra už vakarų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai, Tauras su ryškiąja Vakarine. Aukštokai palypėjęs pietuose švyti išraiškingas Liūto žvaigždynas. Kiek dešiniau tarp jo ir Dvynių spingsi blausios Vėžio žvaigždės, o dar dešiniau – įspūdingi Dvyniai su šviesiomis Kastoro ir Polukso žvaigždėmis bei žemiau jų spindinčiu rausvuoju Marsu. Virš pietryčių horizonto teka Mergelė. Kiek kairiau ir aukščiau nuo jos – Jaučiaganis, išsiskiriantis savo šviesiąja Arktūro žvaigžde. Neįprastoje padėtyje – aukštai virš galvos – Didieji Grįžulo Ratai.
Sietynas skubins tikrąjį pavasarį
Garsusis Tauro žvaigždžių spiečius Sietynas kas vakarą svyra vis žemiau prie vakarų horizonto. Balandžio pabaigoje jis ištirps vakaro žarose ir jau nepasirodys iki pat vidurvasario. Paskutinis vakarinis Sietyno nusileidimas nuo seno buvo siejamas su balandžio 23-iąja – Jorės arba Jurginių diena. Buvo sakoma: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroje, kumelė vagoje“. Šiuo laiku būdavo pirmą kartą į ganyklas išgenami gyvuliai, pradedama arti, ruošiamasi pavasario sėjai. Gamtininkai šį laiką vadina tikrojo pavasario pradžia.
Vakarinė susitiks su jaunu Mėnuliu
Venera-Vakarinė link vakarų horizonto vakaro žarose nyrančiame Tauro žvaigždyne visą mėnesį džiugins mus savo ryškiu spindesiu. Balandžio 22 d. link Vakarinės slenkantis jaunas Mėnulis atsidurs kiek aukščiau ir kairiau vakaro žarose skendinčio Sietyno, na o balandžio 23-ios vakare jauno Mėnulio pjautuvas ir ryškuolė Vakarinė Jaučio raguose taps įspūdinga visų žvilgsnius pritrauksiančia dangiškąja porele.
Marsas iš pat vakaro iki maždaug 2:30 val. nakties rausvai švytės Dvynių žvaigždyne. Balandžio 25–26 d. pro Marsą praslinks jaunas Mėnulis.
Retai iš už Saulės žarų išnyrantis Merkurijus balandžio 11 d. toliausiai pabėgs nuo Saulės į rytus (rytų elongacija), tuomet jį bus galima vakare susirasti žemai palei vakarų–šiaurės vakarų horizontą maždaug 21:20-22 val. Balandžio 21 d. vakare 21:30 val. kiek kairiau ir aukščiau Merkurijaus švytės plonas jauno Mėnulio pjautuvėlis.
Saturną, keliaujantį Vandenio žvaigždynu, bus sunku pamatyti. Jis prieš tekant Saulei išnirs iš už pietryčių horizonto, bet bus pagautas ir išblukintas ryto žaros.
Jupiteris visą mėnesį slėpsis Saulės spinduliuose.
Lyros žvaigždyne kryžiuosis meteorų strėlės
Nuo balandžio 16 iki 25 d. reikšis lyridų meteorų srautas. Daugiausia meteorų jis pažers naktį iš 22-osios į 23-iąją. Tikėtina sulaukti apie 20 meteorų per valandą. Lyridai neretai pradžiugina ir labai ryškiais meteorais, paliekančiais net keletą sekundžių matomas išraiškingas garų uodegas. Balandžio 22 d. vakare šiek tiek kairiau ir aukščiau Sietyno švytintis jauno Mėnulio pjautuvas vakare anksti leisis, tad jo šviesa lyridų stebėjimams netrukdys. Geriausia meteorus stebėti po vidurnakčio iš ten, kur rytų pusėje nėra miesto šviesų. Atrodys, kad meteorų strėlės išskrieja iš virš rytų horizonto iškilusio Lyros žvaigždyno, bet jų žybsnius bus galima pamatyti bet kurioje dangaus vietoje.
