Rasa MILERYTĖ
Tėvams svarbiausia jų vaikų gerovė. Natūralu, kad jie padarytų viską, kas įmanoma, jog vaikai būtų aprūpinti, saugūs ir laimingi. Jau ilgą laiką tėvams kelia nerimą tai, kad prasidėjus mokslo metams vaikai galimai bus periodiškai testuojami. Nors sveikatos specialistai užtikrina, kad tai visiškai saugu, o pati procedūra yra paprasta ir nesukelia diskomforto, tėvai visgi priešinasi tokiems nutarimams ir yra pasiryžę vaikus mokyti namuose arba patys steigti alternatyvią mokyklą.
Netradicinis ugdymas – kūrybiškumui ir
talentams lavinti
Lietuva yra viena tų valstybių, kuriose vyrauja valstybinės bendrojo ugdymo mokyklos. Tačiau ir pas mus po truputį ateina naujos tradicijos: sostinėje veikia ne viena netradicinio ugdymo mokykla. Alternatyvios mokyklos ne tik padeda rasti kuo patrauklesnį, kiekvieno žmogaus prigimtį ir siekius atitinkantį mokymosi būdą, bet ir kuria idėjas, kurios, jei pasiteisintų, galėtų būti adaptuojamos įprastose mokyklose. Tokios mokyklos – galimybė patobulinti švietimo sistemą.
Tėvai, kurie leidžia savo vaikus į alternatyvias ugdymo įstaigas, kalba apie tai, jog tose mokyklose skiriama daugiau dėmesio vaikų kūrybiškumo lavinimui, talentų paieškoms ir ugdymui, o patys vaikai nėra įsprausti į rėmus, jose nėra įprastoms mokykloms būdingo tradicinio požiūrio, kad vaikas turi besąlygiškai paklusti mokytojui. Pasak tėvų, tokios mokyklos pasižymi bendradarbiavimo dvasia – bendradarbiavimu grįstas vaikų ir mokytojų, mokytojų ir tėvų santykis.
Tęsinį skaitykite 2021 08 11 „Utenyje“
