Daugelio lietuvių namuose vis dar stovi „neužmušami“ buitinės technikos veteranai – prieš dešimtmetį ar dar seniau pirkti šaldytuvai, skalbyklės ar indaplovės. Jie veikia, todėl natūraliai kyla klausimas: kam keisti, jei dar nesugedo? Vis dėlto specialistai sako – būtent čia slypi viena dažniausių finansinių klaidų.
Nematomos išlaidos, kurios kaupiasi kasdien
Iš pirmo žvilgsnio sena buitinė technika atrodo ekonomiškas pasirinkimas. Juk nereikia investuoti į naują įrenginį. Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė – pagrindinė kaina slepiasi ne pirkimo kvite, o elektros sąskaitose.
Prieš 10–15 metų gaminti prietaisai ženkliai nusileidžia šiuolaikiniams energinio efektyvumo standartams. Pavyzdžiui, senas šaldytuvas per metus gali sunaudoti apie 300–500 kWh elektros, kai nauji modeliai dažnai telpa į 100–200 kWh ribas. Tai reiškia, kad skirtumas gali siekti net 50–100 eurų per metus vien už vieną prietaisą.
Panaši situacija ir su skalbyklėmis. Senesni modeliai naudoja daugiau vandens, ilgiau dirba ir sunaudoja daugiau elektros. Per metus tai gali sudaryti papildomus 30–70 eurų, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo.
„Pigiau“ gali reikšti brangiau
Pasak prekybos centro internete „Varle.lt“ technikos eksperto Donato Sedausko, vartotojai dažnai vertina tik momentinę kainą, bet ne bendrus eksploatacijos kaštus:
„Dažnas klientas galvoja, kad taupo naudodamas seną įrenginį, tačiau realybėje jis kas mėnesį permoka. Skaičiuojant ilgesnį laikotarpį, senas prietaisas gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas, efektyvus modelis“.
Ekspertas pabrėžia, kad energijos kainoms išliekant nepastovioms, šis skirtumas gali tik augti. Kitaip tariant, kuo ilgiau naudojate seną techniką, tuo daugiau „permokate už praeitį“.
Kada investicija atsiperka?
Skaičiavimai rodo, kad naujas energiją taupantis šaldytuvas ar skalbyklė dažniausiai atsiperka per 3–5 metus. Jei elektros kainos kyla – dar greičiau.
Pavyzdžiui:
- Naujas šaldytuvas: sutaupoma ~80 €/metus
- Nauja skalbyklė: sutaupoma ~50 €/metus
- Bendra suma: ~130 €/metus
Per penkerius metus tai jau sudaro apie 650 eurų – suma, kuri dažnai prilygsta naujo prietaiso kainai.
Keičiasi ir vartotojų požiūris
Pastaruoju metu pastebima, kad lietuviai vis dažniau vertina ne tik kainą, bet ir ilgalaikę naudą. Ypač tai išryškėjo gavus papildomų pajamų ar vienkartinių išmokų – dalis gyventojų jas investuoja ne į spontaniškus pirkinius, o į namų efektyvumą.
„Matome aiškią tendenciją – žmonės pradeda skaičiuoti. Jie ateina ne tik pirkti, bet ir suprasti, kiek gali sutaupyti per metus ar per penkerius metus. Jie žiūri ne tik į sąnaudas dabar, bet dažnai linkę sumokėti ir brangiau, kad būtų mažesnės elektros sąnaudos, lankstus ir patogus valdymas, skalbimo priemonių dozavimas, kad prietaisui reikėtų kuo mažesnės priežiūros ateity, renkasi patikimą gamintoją“, – pastebi „Varle.lt“ atstovas.
Sprendimas paprastesnis nei atrodo
Svarbiausias klausimas, kurį verta sau užduoti: kiek jums kainuoja dabartinis prietaisas per metus? Ne kiek jis kainavo prieš 12 metų, o kiek jis kainuoja šiandien.
Nes būtent čia ir slypi esmė – sena buitinė technika retai kada yra tik „nemokama“. Dažniau ji tampa tyliai veikiančiu finansiniu nutekėjimu, kurio nepastebime, kol nepradedame skaičiuoti.
Ir tie skaičiai, kaip rodo praktika, dažniausiai tikrai nustebina.
Iliustracijos freepik
