Mūsų sveikata

Lauktuvės po atostogų – šlapimo takų infekcija. Kaip to išvengti?

Nesibaigiančios maudynės jūrose ar baseinuose, o po jų drybsojimas po saulės skėčiu, džiaugiantis, kad drėgnas kostiumėlis dar kurį laiką apsaugos nuo kaitros. Skamba kaip tobulas atostogų scenarijus. Tiesa, iš tokių atostogų galima parsivežti ne tik įspūdžius, bet ir nemalonius šlapimo takų infekcijos simptomus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ urologė Jonė Verikaitė atskleidžia, kokie iš pirmo žvilgsnio nekalti ir netikėti veiksniai didina riziką susidurti su dažną jauną moterį ir ne tik bent kartą gyvenime aplankančiu pūslės uždegimu.

Geriausi bakterijų draugai

Aptemptas šlapias maudymosi kostiumėlis saulės kaitroje gaivina, juo džiaugiasi ne tik kūnas, bet ir bakterijos.

„Drėgmė ir šiluma – tobula terpė bakterijoms daugintis, tarp jų ir sukeliančioms šlapimo takų infekciją. Pats savaime šlapias maudymosi kostiumėlis ar glaudės infekcijos nesukelia. Tačiau, susidarius palankioms sąlygoms, per jį iš vandens patekusios bakterijos gali pasiekti šlapimo takus, kuriuose daugindamosi sukelia uždegimą – puikiai atpažįstamą iš tokių simptomų kaip padažnėjęs šlapinimasis ir nemalonus deginimo jausmas“, – sako J. Verikaitė ir priduria, kad esant galimybėms po maudynių vandens telkiniuose rekomenduojama apsprausti švariu vandeniu ir persirengti sausais drabužiais.

Pakentėti nesveika

Yra žmonių, kuriems iškylos gamtoje tampa iššūkiu ne tik dėl zvimbiančių uodų, bet ir sunkumų nusilengvinti nesant įprasto tualeto. Gydytoja sako suprantanti, kodėl kai kuriems tai gali kelti nepatogumų, tačiau ilgai kentėti ir sulaikyti šlapimo, ypač moterims, nerekomenduoja. Kartu su šlapimu iš šlapimo takų pasišalina ir kenksmingos bakterijos. Kenčiant šios dauginasi ir didina šlapimo takų infekcijos riziką. Todėl net ir toli nuo civilizacijos reikėtų rasti būdą, kaip nusilengvinti.

Išvykų metu svarbu nemažinti ir suvartojamo vandens kiekio. Apie tai, kad svarbu per dieną išgerti net iki kelių litrų vandens girdime kone kasdien. Tačiau, J. Verikaitė sako, kad tai aktualu ir šlapimo takų infekcijos prevencijai. „Kai organizme trūksta skysčių, šlapimas tampa labiau koncentruotas ir didėja tikimybė daugintis uždegimą sukeliančioms bakterijoms. Užtikrinant pakankamą kiekį skysčių, atitinkamai lankantis ir tualete iš šlapimo takų reguliariai pašalinimas ne tik skysčių perteklius, bet ir kenksmingi mikroorganizmai.  Ar organizmui netrūksta skysčių, įvertinti padės šlapimo spalva – jis turėtų būti šviesiai geltonas“, – sako gydytoja.

Po romantiškų akimirkų tiesiai į tualetą

Dar vienas įdomus faktas, kad šlapimo takų infekciją galima užsikrėsti ir lytinių santykių metu. Šiltoje intymioje terpėje gyvenančios bakterijos kontaktiniu būdu gali nesunkiai būti perduodamos tarp partnerių. „Vėlgi, didesnė rizika susidurti su simptomais kyla moterims, mat jų šlapimo takai anatomiškai trumpesni nei vyrų, kurių šlapimo pūslę „saugo“ ilgesnė šlaplė bei prostata. Dėl to po lytinių santykių rekomenduojama pasišlapinti. Taip kartu su šlapimu iš organizmo išplaunamos ir bakterijos“, – atkreipia dėmesį gydytoja urologė.

Nemalonūs, bet atpažįstami ženklai

Šlapimo takų infekciją galima atpažinti pirmiausia iš pastebimai padažnėjusio šlapinimosi. Regis, ką tik buvote tualete, o ir vėl spiria reikalas. Gali pasireikšti ir deginimo jausmas, skausmas šlapinantis, šlapimas tampa drumstas, koncentruotas, kartais ir su kraujo priemaiša. Laiku nesiimant gydymo, infekcija gali išplisti į inkstus – tuomet medikų pagalba tampa itin svarbi.

Ypač atidiems reikėtų būti karštuoju sezonu. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad šiltesni orai padidina šlapimo takų infekcijų riziką, ypač moterims. Pavyzdžiui, JAV atliktas tyrimas parodė, kad po savaičių, kai vidutinė temperatūra buvo 25–30 laipsnių karščio, cistito atvejų skaičius augdavo 20–30 proc., palyginti su savaitėmis po vėsesnių orų (5–7,5  laipsnių šilumos ).

Svarbios detalės

Gydytoja urologė sako, kad delsti nenaudinga ir pavojinga – ši infekcija gydoma antibiotikais, kuriuos gali skirti tik gydytojas, o spanguolių sultys ar žolelių arbatos – tik pagalbinės priemonės.

Medicinoje vadinamas cistitas diagnozuojamas atliekant laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Atliekamas ultragarso tyrimas, įvertinami šlapimo pūslės, inkstų struktūriniai pokyčiai. Šlapimo takų infekcijai kartojantis, skiriama ir cistoskopija – tai toks tyrimas, kurio metu šlapimo pūslė apžiūrima iš vidaus, nustatomi net itin smulkūs jos audinių pakitimai. Įprastai, skyrus tinkamą gydymą, simptomai palengvėja jau per keletą dienų.

Siekiant išvengti šlapimo takų infekcijų, svarbu skirti dėmesio imuninės sistemos palaikymui ir teisingai asmeninei higienai – reguliariai praustis ir tai daryti geriausia prausiantis po dušu, o ne vonioje. Taip pat nepamiršti tinkamo šluostymosi taisyklės – valantis tarpvietę reikėtų tai daryti iš priekio į galą.

Ypač karštomis dienomis geriausia teikti pirmenybę natūralių audinių – bambuko, medvilnės apatiniams arba bent jau rinktis turinčius tokių audinių įsiuvus.