„Įspėjamieji simptomai, kurie gali rodyti rimtesnę galvos skausmo priežastį, apima staiga prasidėjusį labai stiprų skausmą, palaipsniui stiprėjantį skausmą, pirmą kartą pasireiškusį stiprų skausmą vyresniame nei 50 metų amžiuje, galvos skausmą kartu su karščiavimu ar kaklo sustingimu, arba skausmą, lydimą traukulių, sąmonės sutrikimų, silpnumo, tirpimo ar kalbos problemų. Tokiais atvejais dažniausiai rekomenduojama atlikti MRT tyrimą, siekiant tiksliai įvertinti galvos skausmo priežastį“, – pataria „Antėja“ gydytoja E. Marciuškienė.
Tyrimų rezultatai leidžia pasirinkti migrenos valdymo priemones
Migrenos gydymo tikslas – kontroliuoti priepuolius ir sumažinti jų pasikartojimą. Profilaktinės priemonės dažnai parenkamos pagal atliktų tyrimų rezultatus: gali būti koreguojama mityba, skiriami maisto papildai esant nustatytiems trūkumams, rekomenduojamas streso valdymas ir reguliarus miego režimas. Taip pat svarbu vengti aplinkos veiksnių, galinčių išprovokuoti migreną.
„Laboratoriniai kraujo tyrimai migrenos nediagnozuoja, tačiau gali padėti nustatyti kitas galvos skausmo priežastis. Dažniausiai atliekami rutininiai tyrimai leidžia įvertinti bendrą paciento būklę ir atmesti ligas, galinčias sukelti ar sustiprinti galvos skausmą. Dažniausiai rekomenduojami tyrimai: bendras kraujo tyrimas (BKT), biocheminiai rodikliai (gliukozė, elektrolitai, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai), uždegimo žymenys, mitybos trūkumo bei skydliaukės veiklos rodikliai. Rečiau tiriami lytiniai hormonai, autoimuninių ligų žymenys ar infekcijų sukėlėjai“, – teigia E. Marciuškienė.
Bendras kraujo tyrimas gali padėti nustatyti mažakraujystę, uždegimą ar infekciją, o biocheminiai tyrimai leidžia įvertinti gliukozės apykaitą, elektrolitų pusiausvyrą, kepenų ir inkstų funkciją. Migrena kartais siejama ir su magnio, vitamino B12 ar vitamino D trūkumu.
Vyresniems nei 50 metų pacientams, kuriems galvos skausmai atsirado neseniai, gali būti tiriamas eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C reaktyvusis baltymas (CRB), siekiant atmesti smilkininį arteritą.
Kraujo tyrimai paprastai nėra naudojami migrenai diagnozuoti, tačiau jie gali padėti nustatyti kitas galvos skausmo priežastis. Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei skausmai kartojasi dažniau nei kartą per savaitę, stiprėja, trunka ilgiau nei įprastai ar nereaguoja į nereceptinius vaistus, taip pat jei juos lydi pykinimas ar jautrumas šviesai ir garsui. Tokiais atvejais gali būti skiriami kraujo ar vaizdiniai tyrimai.
