Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) yra dažniausia regos praradimą sukelianti vyresnio amžiaus žmonių akių liga, paveikianti centrinę tinklainės dalį – geltonąją dėmę. Nors progresuojančios ligos pasekmės skaudžios, laiku diagnozavus ir išgydžius, galima išvengti skaudžių padarinių. Kokių simptomų nepraleisti ir kaip padėti su ja gyvenantiems pacientams?
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija išsivysčiusiose šalyse yra dažniausia vyresnio amžiaus žmonių (virš 65 metų) grupės aklumo priežastis. Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkė, LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytoja oftalmologė prof. Vilma Jūratė Balčiūnienė sako, kad žodis „aklumas“ šiuo atveju dažnai reiškia centrinės regos praradimą, o ne visišką tamsą – periferinis (šoninis) matymas dažniausiai išlieka, bet gali būti pakenkiama ir jam, jei liga užleidžiama.
Dažniausiai pirmasis ligos požymis – neryškus matymas ten, kur koncentruojamas žvilgsnis (pavyzdžiui, skaitant, žiūrint į veidą), pacientams, susiduriantiems su simptomais gali tiesios linijos gali atrodyti iškreiptos, dėmė gali atsirasti centrinėje regos lauko dalyje. Taip pat žmogus tiesiai prieš save gali matyti šešėlį ar „aklą zoną“, kuri trukdo skaityti, atpažinti veidus, gali būti sunkiau žiūrėti televizorių ar naudotis telefonu.
Visgi profesorė ramina – liga nėra nuosprendis, jeigu ji nustatoma anksti, įvertinama ligos forma – sausoji ar šlapioji. „Esant sausos formos būklei, kai dėl amžėjimo pamažu nyksta fotoreceptoriai, gydymo galimybės ribotos, bet įmanoma stabdyti progresą vitaminų ir antioksidantų papildais, skiriant dėmesio sveikai gyvensenai, maitinantis subalansuotai, į racioną įtraukiant daug žalialapių daržovių, žuvies. Svarbu atsikratyti žalingų įpročių, riziką ypač didina rūkymas. Šlapios arba neovaskulinės formos atveju (ji greitai progresuoja, nes organizmas pradeda auginti nereikalingas naujadarines pralaidžias kraujagysles, kurios neretai plyšta ir prikraujuoja), yra efektyvių gydymo būdų. Svarbu pradėti laiku ir pasirinkti tinkamiausią vaistą pacientui. Gydymo gali reikėti ir visą likusį gyvenimą“, – paaiškina profesorė.
Padėti gali inovacijos
Šios ligos, kaip ir kitų regos problemų, prevencija ir pacientų, jau susidūrusių su progresuojančia būkle, kasdienybės palengvinimas atsidurs ir lapkričio 7-9 dienomis Kaune vyksiančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) sveikatos hakatono „Hospitono“ dalyvių dėmesio centre. Renginio organizatorė LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovė Inga Kanapeckienė sako, kad hakatono tema „Mission-Vision“ pasirinkta neatsitiktinai – sparčiai senėjant visuomenei, regėjimo problemos mastas, manoma, tik augs, o kartu – didės ir jos aktualumas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, regėjimo praradimas gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, tačiau dauguma žmonių, turinčių regėjimo sutrikimų ir aklumą, yra vyresni nei 50 metų. Fiksuojama, kad pasaulyje mažiausiai 2,2 milijardo žmonių turi regėjimo iš arti arba iš toli sutrikimą ir beveik pusės jų buvo galima išvengti arba tai dar įmanoma išspręsti.
„Šiemet dalyvius kviečiame ieškoti inovacijų akių ligų prevencijai, išvengiamo aklumo masto mažinimui, akių ligų gydymui ir efektyvesnei diagnostikai, gyvenimo kokybės gerinimui žmonėms, kurių regėjimas yra stipriai susilpnėjęs arba kurie neteko regėjimo. Dalyvauti hakatone gali visų sričių atstovai, svarbiausia – noras spręsti problemą“, – registracijai kviečia I. Kanapeckienė.
Rizikos kyla ir jauniems
Nors geltonosios dėmės degeneracija ar diabetinė geltonosios dėmės edema ir geltonosios dėmės edema dažniausiai nustatoma vėlyvesniame amžiuje, tačiau pasitaiko ir jaunesnio amžiaus pacientų. Dažniausiai kamuojančios tinklainės ligos jaunesnio amžiaus pacientams – įgimtos ligos, tinklainės ir gyslainės uždegimai, periferinių tinklainės degeneracijų ar aukšto laipsnio trumparegystės sukeltos komplikacijos.
Profesorė akcentuoja, kad kai kurių tinklainės ligų nėra galimybės išvengti, nes genetika yra esminis veiksnys, tačiau daugumą jų galima sulėtinti arba sumažinti jų išsivystymo riziką, ypač jei kalbame apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją, diabetinę retinopatiją, tinklainės atšokimą ar tinklainės kraujotakos sutrikimus (pavyzdžiui, venų okliuzijas).
Visavertė mityba ir jokio rūkymo
Svarbiausių prevencijos priemonių sąrašo viršuje – rūkymo atsikratymas. Šis žalingas įprotis pažeidžia akių kraujagysles, todėl daro reikšmingą įtaką visų tinklainės ligų prevencijai. Gydytoja oftalmologė prof. V. J. Balčiūnienė ragina skirti dėmesio visavertei mitybai, pasirūpinti, kad racione netruktų antioksidantų, liuteino, zeaksantino, omega-3 riebalų rūgščių, kurių šaltiniai yra žalialapės daržovės, žuvis, kiaušiniai, mėlynės, saikingai vartojami turėtų būti perdirbti, uždegimą skatinantys produktai.
„Prevencijai svarbi ir kraujospūdžio bei cukraus kontrolė, būtent diabetas ir hipertenzija – didžiausi tinklainės pažeidėjai. Apsaugoti tinklainę gali padėti ir reguliarus fizinis aktyvumas, jis gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Nereikėtų praleisti ir reguliarių konsultacijų bei akių patikrinimų, net nejaučiant jokių simptomų. Taip pat svarbu naudoti kokybiškus akinius nuo saulės“, – svarbiausius veiksnius akcentuoja gydytoja.
Kreiptis laiku
Profesorė atkreipia dėmesį, kad staigus regėjimo suprastėjimas vienoje akyje (netgi laikinas), matymas lyg per rūką, dalies regos lauko praradimas, šviesų blyksniai ar „žaibavimas“ akyse, tiesių linijų išsikreipimas, bangavimas, tamsi ar tuščia dėmė centrinėje regos zonoje bei spalvų suvokimo ar kontrasto sumažėjimas turėtų būti esminiai signalai įspėjantys, kad laikas nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Vienas iš pagrindinių iššūkių – daugelis pacientų kreipiasi per vėlai, nes simptomai iš pradžių tik nežymūs, trūksta ir prevencinių programų. Profesorė V. J. Balčiūnienė ragina nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju, nes svarbu, kad problemos būtų apčiuopiamos kuo anksčiau.
„Tinklainės ligos paprastai diagnozuojamos rutininio oftalmologinio ištyrimo metu – įvertinant regos aštrumą su korekcijos priemonėmis ir be jų, matuojant akispūdį, ištiriant akiplotį, ištiriant oftalmoskopu akių dugną. Pastarąjį dešimtmetį tinklainės ligų diagnostika neįsivaizduojama be modernios vaizdinės diagnostikos – gydytojai naudoja akių dugno kameras fotografavimui ir angiografijų atlikimui“, – komentuoja profesorė. Taip pat gali būti naudojama skenuojanti lazerinė oftalmoskopija, kurios metu panašiai kaip akių dugno fotografijos tik lazerio pagalba fiksuojamas akių dugno vaizdas.
Profesorė pabrėžia, kad tinklainės ligų diagnostika ir gydymas – brangūs, reikia specialios įrangos, dalis vaistų yra nekompensuojami, be to, pacientams tenka susidurti su oftalmologų trūkumu, ypač regionuose, todėl, tikimasi, kad ir šie klausimai atsidurs hakatono dalyvių akiratyje.
