Mūsų visų bendras rūpestis įtraukiojo ugdymo iššūkius paversti vaikų sėkmės istorijomis, šiandien sakė ministrė Monika Navickienė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos konferencijoje „Įtraukusis ugdymas – sėkmės istorijos ir ne tik“. Ministrė pabrėžė visų švietimo grandžių bendradarbiavimo svarbą, dalijimąsi gerąja patirtimi, pagalbą vieni kitiems ir mokyklų vadovų vaidmenį savo bendruomenėse.
„Nemažai Lietuvos švietimo įstaigų įtraukties principus sėkmingai taiko jau kelis dešimtmečius ir dalijasi patirtimi su kitomis mokyklomis, drąsina jas. Esu tikra, kad kiekvienas iš jūsų galite pasidalinti ne vienu, ne dviem ir gal net ne dešimčia gražių pavyzdžių. Mes turime savybę užuot džiaugęsi, kas pavyko, baksnoti į savo nesėkmes, pasiskųsti, pabrėžti problemas, ir kartais pamirštame, kiek daug jau padaryta, kiek daug darome visi kartu. Kryptingai judame įtraukties, keičiasi ir mokyklos, tikiu, keičiasi ir švietimo bendruomenės nuostatos“, – kalbėjo M. Navickienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, laikinai einanti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas.
Nors, pasak ministrės, įstatymo pataisa dėl įtraukiojo ugdymo plėtros nebuvo šios kadencijos Seimo sprendimas, per ketverius pastaruosius metus Vyriausybė skyrė ypatingą dėmesį, kad kaip įmanoma labiau sustiprintų mokyklas.
Švietimo pagalbos finansavimas valstybės lėšomis nuo 2019 m. išaugo 100 mln. eurų – nuo 61 mln. eurų 2019 m. iki 162 mln. eurų 2024 m. Augantis švietimo pagalbos finansavimas lėmė didėjantį mokytojų padėjėjų skaičių – per ketverius pastaruosius metus jų skaičius išaugo 2,5 karto, dabar mokyklose dirba 5,2 tūkst. padėjėjų. Daugėja ir kitų švietimo pagalbos specialistų: per kelis pastaruosius metus atsirado per 620 naujų švietimo pagalbos etatų (2019-2020 m. m. jų švietimo įstaigose buvo 3,6 tūkst., 2023-2024 m. m. – 4,2 tūkst.). Šiemet numatytas finansavimas leis įsteigti dar apie 200 naujų etatų mokyklose.
Mokykloms talkina ir pastaraisiais metais įsteigti Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai centrai.
„Nepaisant didelio visų įdirbio, puikiai suprantame iššūkius, kuriuos patiria mokyklos. Vienas iš jų – dalies bendruomenių požiūrį į įtraukųjį ugdymą, „tuos“ vaikus, trukdančius vieniems augti, kitiems dirbti. Įtrauktis – tai ir vertybinis procesas. Jo sėkmei labai reikalingas visuomenės palaikymas, nuostatų, įsitikinimų pervertinimas. Jeigu netikėsime, kad įtrauktis gali būti sėkminga, nepadės jokie centrai, specialistai, priemonės ar pinigai. Visa tai reikalinga, tačiau pradžios taškas esame mes patys. Tikiu, kad ilgainiui visi suprasime, kad skirtybėmis tik praturtiname vieni kitus.
Kiekviena grandis turi savo vaidmenį įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Labai svarbus mokyklų vadovų nusiteikimas, bendruomenės telkimas. Turime atvirai kalbėtis apie problemas bei pasiekimus ir dalintis atsakomybėmis, ieškoti sprendimų. Ne dėl kažkokios neapčiuopiamos priežasties, o dėl vaiko, kuris galbūt „kitoks“ (klausimas – ar yra vienodų?), bet jis nori mokytis, būti su kitais ir tik mes galime jam tai suteikti“, – kalbėjo M. Navickienė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos konferencijoje.
Konferenciją „Įtraukusis ugdymas – sėkmės istorijos ir ne tik“ organizuoja Lietuvos mokyklų vadovų asociacija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Konferencijoje aptariamas mokyklų pasirengimas priimti įvairių poreikių vaikus, mokyklų vadovai dalijasi patirtimi, nuotoliu bus pristatyti Italijos įtraukiojo ugdymo sėkmės pavyzdžiai.
Kaip numatyta 2020 m. priimtose Švietimo įstatymo pataisose, nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, kartu su bendraamžiais.
