
Kalnų viršūnės čia remia debesis, o tarp džiungles primenančių miškų vingiuoja levadų takai, akis džiuginantys tankmėje pasislėpusiais kriokliais ir natūraliai susiformavusiais vandens baseinais. Jokių abejonių – Portugalijai priklausanti Madeiros sala savo grožiu ir kontrastais bent trumpam apsuktų galvą kiekvienam keliautojui.
Jei pavadintume Madeirą tiesiog gražia sala, gerokai pasikuklintume. Gamta čia ne tik žavi, bet ir stebina savo įvairumu: vos per keliasdešimt minučių kelionės iš nokstančių ir saulės nutviekstų vynuogynų galite persikelti į rūkais apgaubtus kalnų slėnius. Vienur – žaliuojantys laukinės gamtos rezervatai ir laurų miškai, kitur – stačios uolos, į kurias keldamas purslus atsimuša nekantrus Atlanto vandenynas.
Dėl geografinės padėties šiai nedidelei salai būdingas skirtingas mikroklimatas: pietinėje ir vakarinėje dalyje įprasta subtropikams būdinga šiluma, šiaurėje – daugiau debesų ir drėgmės, o rytuose karaliauja vėjai. Atitinkamai formuojasi ir kraštovaizdis, kurdamas įspūdį, tarsi Madeira tarsi nuolat keistų veidą, tačiau kiekvienas jų savaip užburia.
Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ produkto skyriaus ekspertė Vilma Kurčeikė pasakoja, kad lietuvių jau atrasta ir pamėgta Madeira kasmet sulaukia vis daugiau turistų. Dalis iš jų į salą sugrįžta ne pirmą kartą, mat ne tik gražiausiomis vietomis, bet ir savo klimatu keliautojams ši kryptis labai patraukli.
„Madeira yra viena iš nedaugelio krypčių Europoje, keliautojus viliojanti kone ištisus metus. Ne atsitiktinai ji dar vadinama amžino pavasario sala – nors vasarą temperatūra įkaista maždaug iki 30 laipsnių, likusiais metų laikais džiugina maloni, maždaug 18–24 laipsnių šiluma“, – pasakoja „Novaturo“ produkto skyriaus ekspertė Vilma Kurčeikė.

Pirmąjį neišdildomą įspūdį padovanos… nusileidimas lėktuvu
Madeiros tarptautinis oro uostas, oficialiai pavadintas Cristiano Ronaldo vardu – vienas įspūdingiausių ir kartu ekstremaliausių oro uostų pasaulyje, garsėjantis ilga, ant polių pastatyta lėktuvų pakilimo ir nusileidimo juosta, įsiterpusia tarp kalnų ir vandenyno. Iš šalies žvelgiant atrodo, kad kylantys ir besileidžiantys lėktuvai vos telpa į siaurą koridorių tarp žemės ir dangaus.
Leisdamasis dažnas keleivis nejučia prilimpa prie lango – iš vienos pusės čia atsiveria Atlanto vandenynas, iš kitos – dramatiškas uolų reljefas, tad nusiteikite kelionės įspūdžius pradėti kolekcionuoti dar net nespėję išlipti iš lėktuvo.
Gražiais vaizdais apdovanos ir kelionė iš oro uosto į sostinę Funšalį. Pro langą slenkant terasomis suformuotiems laukams, raudoniems stogams ir žaliuojantiems šlaitams, besileidžiantiems iki pat jūros, netruksite įsitikinti, kad Madeira į savo pasaulį įtraukia nuo pat pirmų akimirkų.
Pažintis su sala prasideda nuo sostinės – Funšalio
„Madeira tiesiog idealus pasirinkimas aktyviam poilsiui. Nors sala nėra didelė, per dieną vingiuotais keliukais jos tikrai neapvažiuosite, tad pirmą kartą atvykstantiems visuomet rekomenduoju iš anksto susiplanuoti maršrutus – vieną dieną leiskitės tyrinėti pietus ar šiaurę, kitą dieną pasižvalgykite po vaizdingą rytinę ar vakarinę pakrantę. Kad ir kurią kryptį pasirinksite, kaskart tikrai atrasite kažką naujo ir dar nematyto“, – pataria kelionių ekspertė.
Nors sala nėra didelė, apie 741 kvadratinio kilometro ploto, keliai čia vingiuoti, tad planuodami aktyvią dieną, važiavimui pasilikite pakankamai laiko. Tiems, kurie kelionę planuoja savarankiškai, rekomenduojama nuomotis automobilį – tik rinkitės šiek tiek galingesnį, mat į kalnus vedantys keliai gana statūs. Ir nepamirškite įsimesti šiltesnių drabužių, mat kildami į kalnus, galite patekti į debesį, kur temperatūra nukrenta iki 10 laipsnių šilumos.
Vietiniai juokauja, kad salos sostinėje prasideda ir susitinka visi Madeiros keliai, tad įprastai keliautojai čia ir apsistoja – Funšalyje yra ir puikių didžiulių viešbučių, ir mažesnių, tačiau jaukių butikinio tipo viešbutukų. Tiesa, puikių apgyvendinimo įstaigų rasite ir mažesniuose Madeiros miestuose bei kurortuose – istorinį žavesį išsaugojusiame žavingame Machico mieste, saulėtame Ponta do Sol ar besidriekiančių uolų papėdėje įsispaudusiame Calheta kurorte, žaliuojančiame São Vicente ar autentiška atmosfera alsuojančiame Santana kaimelyje.
Ieškantys įdomesnių patirčių, gali pasidairyti nakvynės istorinėse vilose bei kaimo sodybose (tradiciškai jos vadinamos „quinta“), stūksančiose kalnuose bei slėniuose, apsuptuose sodų, terasų bei vynuogynų. Apsistojus aukščiau esančiose vietovėse, rytus nusiteikite pasitikti debesų jūroje, tartum gyventumėte pačioje pasaulio viršūnėje, o vakarais mėgautis viską nustelbiančia tyla, kurią pertraukia tik svirplių grojimas.

Kad ir kur nuspręstumėte apsistoti, pasiplanuokite Madeiros sostinei skirti bent vieną ar dvi kelionės dienas, nes Funšalis tikrai turi kuo nustebinti – pradedant išskirtinai spalvingu ir kvapniu turgumi, garsėjančiu tik šioje saloje augančiais egzotiškais vaisiais, kurių įprastose parduotuvėse nerastumėte, ir baigiant aukštumose įsikūrusiais nuostabaus grožio Monte Palace Tripal Garden sodais, iš kurių atgal į sostinės centrą galėsi nusileisti tobaganais – tradicinėmis Funšalio rogutėmis, kurias per nugludintą paviršių beveik 2 kilometrus stačiomis ir vingiuotomis gatvelėmis stumia šį amatą iš kartos į kartą perėmę vietiniai gyventojai.
„Skirkite laiko tyrinėjant Santa Maria gatvelę su išskirtinai nutapytomis namų durimis, o senamiesčio kavinukėse nepraleiskite progos paskanauti ką tik iškeptos tradicinės „Bolo di Caco“ duonelės, patiekiamos su česnakiniu sviestu. Nepraleiskite progos paragauti ir tradicinio salos gėrimo „Poncha“. Jo receptas originaliai sukurtas žvejams šildytis vandenyne, bet dabartinės jo atmainos pavirtusios madingu kokteiliu. Tiesa, būkite atsargūs, nes po 3 tokių kokteilių galite prarasti atmintį“, – pasakoja V. Kurčeikė.
Garsieji levadų takai – ne tik akims, bet ir sielai
Būtų keista, jei pasakodami apie Madeirą, net neužsimintume apie levadas, mat kai kurie keliautojai į salą pirmą kartą atvyksta ir sugrįžta būtent dėl pasivaikščiojimų šiais šalimais vandens kanalų nuklotais pėsčiųjų takeliais, įprastai vingiuojančiais besidriekiančių džiungles primenančių miškų tankmėje.
Bendras levadų ilgis visoje Madeiroje siekia daugiau nei 2500 kilometrų, tad pamiklinti kojas ir bent dalį jų pamatyti savomis akimis – tiesiog būtina. Paukščių garsai, tekančio vandens šnarėjimas, drėgmės prisigėrusi žaluma – tikra meditacija judesyje. O ir maršrutų pasirinkimas toks platus, kad kiekvienas atras sau tinkamiausią variantą: nuo trumpų ir lengvų takų, vedančių per vešlius laurų miškus, iki ilgesnių žygių, kurių metu teks įveikti šimtus laiptelių, tunelių ir statokų, tačiau nuostabiais panoraminiais vaizdais apdovanojančių šlaitų.
Panoraminių vaizdų, beje, nepritrūksite visos kelionės metu. Saulėtekį nusprendę pasitikti ant Pico do Arieiro kalno, galėsite pasigrožėti išties neįprastu reginiu, kuomet po kojomis nusiklojusius debesis nušviečia pirmieji saulės spinduliai, o kalnų keteros ima mesti ilgas, teatrališkas šešėlių linijas. Debesims prasisklaidžius, atsiveria vaizdas į centrinį salos kalnyną, giliai išraižytą slėniais ir kanjonais. Smagių įspūdžių padovanos ir Cabo Girão pakrantės uola, mat čia galėsite pavaikštinėti stikliniu apžvalgos aikštelės dugnu.
„Nors Cabo Girão ir Pico do Arieiro – vienos populiariausių apžvalgos aikštelių ieškantiems įsimintinų vaizdų, keliaudami išvysite daugybę nuostabių vietų, kurios niekaip nepažymėtos ir kurių nerasite tarp dažniausiai rekomenduojamų lankytinų objektų. Nuo nedidelių terasų kalnų kaimelyje iki levados vingio, netikėtai apdovanojančio kvapą gniaužiančiais vaizdais“, – sako kelionių ekspertė.
Įdomia patirtimi taps ir maudynės natūraliai lavos akmenyse susiformavusiuose baseinuose Porto Moniz miestelyje ar akmenuotose mažų įlankėlių paplūdimiuose, į kuriuos neretai takeliais tenka nusileisti nuo stačių uolų.