2025 m. balandį, vykdant Valstybinės aplinkos monitoringo programos numatytą pavasarinę karstinio regiono stebėseną, Biržų ir Pasvalio rajonuose nustatyti septyni nauji karstiniai reiškiniai. „Tai mažiau nei 2024 m. rudenį (tada užfiksuota 16 naujų reiškinių), bet rezultatai išlieka reikšmingi“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas.
Didžiausias pavojus šį sezoną užfiksuotas Biržų rajone, Juostaviečių gyvenvietės vandenvietėje. Kovą vos už 3 metrų nuo eksploatuojamo gręžinio atsivėrė 4 × 3 m skersmens ir apie 7 m gylio įgriuva. Iki kovo 19 d. ji išsiplėtė iki 5 m skersmens ir buvo užversta molingu gruntu. Preliminariai vertinama, kad įgriuva – technogeninės karstinės kilmės ir gali būti susijusi su požeminio vandens eksploatavimu. Pažymėtina, kad šalia tos pačios vandenvietės 2015 m. užfiksuotas panašus reiškinys yra įtrauktas į LGT geologinių reiškinių ir procesų posistemį.
Biržų rajone nauji karstiniai reiškiniai užfiksuoti ir Drąseikių bei Mantagailiškio kaimuose. Dirbamuose laukuose čia susiformavo trys naujos nedidelės smegduobės, kurių skersmuo tuo metu svyravo nuo 0,7 iki 2 m, gylis – nuo 0,4 iki 0,8 metro. Taip pat užfiksuoti keli nedideli nepatikslintos kilmės įdubimai.
Pasvalio rajone nustatyti keturi nauji karstiniai reiškiniai. Saločių seniūnijoje, Puškonių ir Buiviškių kaimuose aptiktos 3–3,5 m skersmens ir iki 1,6 m gylio smegduobės. Moliūnų kaime, Pumpėnų seniūnijoje, rasta aktyvi ir tebesiplečianti smegduobė, kurios skersmuo jau siekia 8–9 m, gylis – 1,4 metro. Šioje vietoje mažesnė smegduobė matoma dar 2005, 2009 ir 2023 m ortofotografiniuose žemėlapiuose, todėl manoma, kad reiškinys atsinaujina nepriklausomai nuo anksčiau vykdytų užlyginimo darbų.
2025 m. gegužės 4 d. Žadeikėlių kaime, Pasvalio apylinkių seniūnijoje, dirbamame lauke atsivėrė 1,1 m skersmens ir 0,8 m gylio smegduobė. Po paviršiumi nustatyta apie 5 m³ tūrio tuštuma, kurios ribas rodo žemės įtrūkimai. Tai leidžia manyti, kad įgriuva jau padidėjusi arba toliau plečiasi.
Karstinių reiškinių monitoringas atliekamas du kartus per metus, pavasarį ir rudenį, pagal metinius stebėsenos planus labiausiai sukarstėjusiuose Biržų rajono plotuose. Reaguojant į atsiradusius reiškinius, inventorizacija papildomai vykdoma ir kitose savivaldybėse, daugiausia Pasvalio rajone.
