Kovo vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės vis dar žiebsis viena paskui kitą virš pietų horizonto, bet vakarui įsibėgėjant jau leisis vakaruose: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietyno žvaigždžių spiečiumi bei įspūdingieji Dvyniai su išsiskiriančiomis Kastoro ir Polukso žvaigždėmis. Šį nuostabų naktinio dangaus žvaigždžių būrį puoš ir dvi įspūdingos planetos: dar žydrame vakaro danguje tarp Tauro ragų pirmuoju pasirodantis ryškusis Jupiteris ir į kairę nuo jo per sprindį nutolęs, su ryškiausiomis Dvynių žvaigždėmis Kastoru ir Poluksu, trikampį sudarantis Marsas.
Šiaurės – pietų kryptimi besidriekiantis Paukščių Takas kasnakt vis labiau stums ryškiausius žiemos žvaigždynus link vakarų horizonto. Tuo pat metu vis aukščiau kops įspūdingas Liūto žvaigždynas. Neįprastoje padėtyje – tiesiai virš galvos riedės Grįžulo ratai.
Vakarinei iškeliavus – viešpataus Jupiteris ir Marsas
Jupiteris pirmasis vakarais sužimba virš pietvakarių-vakarų horizonto Tauro žvaigždyne. Nors savo šviesumu jis nusileidžia tik Vakarinei, tačiau jo šviesis palaipsniui blėsta.
Marsas beveik visą naktį matomas vakarais virš pietų-pietvakarių horizonto, Dvynių žvaigždyne. Jį nesunku susirasti vakaro danguje į kairę nuo Jupiterio išraiškingame Dvynių žvaigždyne, su kurio dviem ryškiausiom žvaigždėm Poluksu ir Kastoru jis sudaro stačiakampį trikampį…
Venera-Vakarinė tik mėnesio pirmąją pusę trumpam sušvinta žemai vakaruose besileidžiančiame Žuvų žvaigždyne, tačiau mėnesio pabaigoje ji jau atsisveikins su vakaro dangumi, kad balandžio mėnesį sugrįžtų Aušrine.
Merkurijų iki mėnesio vidurio gali susirasti tik uoliausi dangaus stebėtojai: vakarais jis trumpam pasirodo šiek tiek į kairę (į rytus) nuo Vakarinės, tačiau net 50 kartų už ją blausesnis. Nuo kovo vidurio jis jau dingsta vakaro žarose.
Saturno nematysime.
Įvyks pusšešėlinis Mėnulio užtemimas
Kovo 14 d. įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Deja Lietuvoje šio užtemimo visiškos fazės nematysime, nes Žemės šešėliui pradėjus slinkti ant Mėnulio jis jau bus nusileidęs. Tą rytą Vilniuje Mėnulis leisis 6 val. 42 min. (Klaipėdoje 7 val. 00 min), o Žemės šešėlis ant Mėnulio slinkti pradės tik 7 val. 10 min. Tad virš Lietuvos besileidžiančią Mėnulio pilnatį spės paliesti tik Žemės pusšešėlis. Tai įvyks 5 val. 57 min., deja, nei pasižiūrėti, nei pasigrožėti pusšešėliniu užtemimu taip pat nepavyks, nes Žemės pusšešėlis ant Menulio paviršiaus be specialių prietaisų plika akimi – sunkiai bepastebimas.
Lygiadienis pradės astronominį pavasarį
Kovo 20 dieną 11 val. 01 min. Saulei įžengus į dangaus pusiaują – įvyks Pavasario lygiadienis. Saulė tą dieną tekės tiksliai rytuose, ir per 12 valandų apkeliavusi dangų, nusileis tiksliai vakaruose. Visoje mūsų planetoje, išskyrus ašigalių sritis, diena ir naktis susilygins ir truks po 12 valandų. Nuo šiol šviesaus paros meto Žemės šiaurės pusrutulyje trukmė pamažu ims lenkti naktį – prasidės astronominis pavasaris. Nuo kovo 25 d. pasukę laikrodžio rodyklę į priekį pereisime prie vasaros laiko.
Mėnulis uždengs dalį Saulės
Kovo 29 d. įvyks dalinis Saulės užtemimas, kurį, jei leis orai matysime ir Lietuvoje. Vilniuje užtemimas prasidės 13 val. 00 min., kai Mėnulio diskas pradės slinkti ant Saulės per dešiniąją viršutinę jos dalį ir daugiausia Saulę (17%) uždengs 13 val. 36 min. Užtemimas baigsis 14 val. 12 min. Kiek palankesnės šio užtemimo stebėjimo sąlygos bus Lietuvos pajūryje. Palangoje Mėnulis ant Saulės pradės slinkti 12 val. 50 min., daugiausia (20%) Saulę uždengs 13 val. 33 min. ir visiškai nuo Saulės nuslinks 14 val. 16 min.
Jonas Vaiškūnas
