Rasa MILERYTĖ
Sulaukus garbaus amžiaus, daugelio gyvenimo ritmas pakinta. Tai lemia ne tik naujai atsiradę poreikiai, bet ir aplinkybės – artimieji toli, draugų ratas mažėja, be to, neretas senolis dėl sveikatos arba dėl patogumo renkasi apsigyventi globos namuose. Visgi jei paklaustume savo senelių, išgirstume, kad nė vienas jų nenori gyventi vienatvėje, visi trokšta mėgautis oria ir turininga senatve. Ir kiekvienas iš mūsų gali prisidėti, kad vienišų senolių gyvenime tuštumos pojūtį pakeistų pilnatvės jausmas.
Kad vienišų žmonių akyse šviestų džiaugsmas
Aurimas Mikalauskas jau aštuonis mėnesius savanoriauja Raudonajame Kryžiuje ir kaip savanoris lanko Leliūnų socialinės globos namuose gyvenančius senolius. Šiems žmonėms, pasak A. Mikalausko, labai trūksta bendravimo ir užimtumo. „Priėmiau sprendimą savanoriauti, nes norėjau prasmingai išnaudoti laisvą laiką, o ne tiesiog vakarais gulėti ant sofos. Pats turiu garbaus amžiaus močiutę. Kadangi ji gyvena toli, negaliu jai skirti tiek laiko, kiek norėčiau. Tad pamaniau – kodėl gi to laiko neskyrus vienišiems senoliams?“ – pasakoja uteniškis, jau seniai besižavintis savanorystės idėja: jis daugiau nei 60 kartų aukojo kraujo, finansiškai remia vaikų globos įstaigas, prisideda prie paramos ukrainiečiams.
Tęsinį skaitykite 2023 03 18 „Utenyje“
